Gediminas Zemlickas

Balandžio 10 d. vienam žymiausių Lietuvos fizikų Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesoriui Jonui GRIGUI sukako 60 metų. Žvelgdamas į visada pasitempusį, jaunatviškai atrodantį profesorių nė nepagalvotum, kad tų metų jau ne tiek ir mažai. Tačiau pasižiūrėjęs į fiziko darbus, kad ir į bibliografinius duomenis, įsitikini, kad žmogaus gyvenimas, ko gero, matuotinas ne tiek nugyventais metais, kiek padarytais darbais, išugdytais mokiniais, įgytais draugais. Viso šito profesoriui nestinga. Štai ir šiemet tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų (už 1997 metus) yra fizikas prof. Antanas Orliukas, savo mokslinę veiklą berods dar nuo antro kurso universitete pradėjęs būtent prof. Jono Grigo laboratorijoje. Prof. Jonas Grigas - visapusiškų interesų žmogus. Tą rodo jo straipsniai, dažnai pasirodantys “Moksle ir gyvenime”, “Moksle ir technikoje”, bet ypač - profesoriaus paskaitos akademinei visuomenei. Jos visada aktualios, savitos, teikiančios peno apmąstymams.

Burtautojams, ateities spėjikams, horoskopų sudarinėtojams ir aiškintojams, visokio plauko raganoms ir raganiams - tikras rojus. Jų prašoma rašyti spaudoje, jiems skiriamos ištisos televizijos laidos. Upeliais liejasi jų sklandi kalba, gebėjimas išsisukti nuo bet kokio konkretaus klausimo - kur čia lygintis mokslo žmogui, dažnai abejojančiam, jaučiančiam atsakomybę už kiekvieną pasakytą žodį. Valstybinių premijų laureatams net valstybinės televizijos laidose skiriama tik minutė kita (dažnai išvis neskiriama), užtat stebuklų darytojams, “bendraujantiems” su kosmoso atėjūnais ar naktimis skraidantiems į kitas planetas ar galaktikas, didelio vargo nėra atskristi ir kone į bet kurią televizijos studiją.

Prof. J. Grigas sako, jog jau nepatogu prisipažinti, kad esi mokslininkas. Poliklinikoje seselė (o gal jau ir vienas kitas gydytojas) pripasakos, kad yra žmonių kiaurai matančių, ir jiems vienas juokas pagydyti tavo ligą. Bibliotekoje darbuotoja papasakos apie dar vieną ateivių iš kosmoso desantą - paskutiniame žurnalo numeryje parašyta. Aišku, šis žavėjimosi kvailystėmis žadinimas kai kam teikia didelį pelną, bet ieškančiam gilesnių prasmių ir apibendrinimų tai panašu į sąmoningą valdžios norą propaguoti antimokslą, manipuliuoti visuomenės sąmone.

Yra daugybė būdų pasiteisinti: esą taip visose demokratiniuose kraštuose. Žmonės tiki tuo, kuo nori tikėti, vartoja masinės kultūros surogatus - toks laisvos visuomenės vienas iš raiškos būdų. Klausimas kyla savaime: kuo tada tam tikros visuomenės dalies siekis vartoti narkotikus yra blogesnis ir turėtų būti labiau smerktinas? Juk galutinė išdava panaši - tai noras pabėgti nuo tikrovės, realybę pakeisti įsivaizduojama (kažkieno suformuota) virtualia tikrove.

Pasaulyje yra daugybė rafinuočiausių būdų manipuliuoti taip pat ir mokslo laimėjimais.

JAV San Diego mieste prof. J. Grigas lankėsi Pasaulio sukūrimo ir Žemės istorijos muziejuje. Jo įkūrėjas - Henris Morisas (dabar jam 80 metų). Milžiniškas kiekis įspūdingų eksponatų pasitelktas demonstruoti antimokslinį mąstymą, nusavinant mokslo autoritetą ir pedantiškai interpretuojant Biblijos teiginius. Išmuštruoti gidai net Adomo ir Ievos nuodėmę aiškina pagal Antrąjį termodinamikos dėsnį. Entropija pasaulyje didėjanti, todėl Adomas ir Ieva nusidėjo. Pagal tą aiškinimą išeina, kad Žemė sukurta anksčiau už Saulę ir žvaigždes. Rojaus soduose visi gyveno taikiai - niekas nieko neėdė. Koralai augę 40 tūkst. kartų greičiau negu dabar. Žmogaus amžius siekė 900 metų… Bet staiga pakitusi šviesos greičio konstanta, ir kaip pasekmė - visos kitos fizikinės konstantos. Todėl dabartinio pasaulio realybė neatitinkanti biblinio pasaulio realijų.

Visa bėda, kad tas šviesos greitis - universali konstanta - negali keistis, kad ir kaip norėtų to Henris Morisas. Tačiau jo idėjas po pasaulį platina įvairūs misionieriai. Galima neabejoti, kad paplis tie svaičiojimai ir Lietuvoje.

Iki pastarojo meto pasaulio mokslo visuomenė buvo tiek galinga ir savimi pasitikinti, jog galėjo sau leisti paprasčiausiai ignoruoti prieš mokslą nukreiptas sapaliones. Tačiau mažėjant mokslui skiriamo finansavimo, pagaliau atitoksta ir mokslo visuomenė. JAV yra žiniasklaidos priemonių neliečiamybės tarnyba, kurios sudėtyje esantys mokslo atstovai bemat reaguoja į neatsakingai skleidžiamas antimokslines nesąmones. Šiam tikslui jau rengiamos ir mokslinės konferencijos. 1995 m. Niujorke vyko konferencija “Atsitraukimas nuo mokslo ir proto”, 1996 m. Bufalo mieste - konferencija “Mokslai dezinformacijos amžiuje”.

Pasaulis nuo beprotybės nežus, nes turi gerų priešnuodžių. Prof. J. Grigas priminė kelis garsius mokslo muziejus, kur lankytojas gali pajusti pasididžiavimą žmogaus proto galiomis. Vienas jų - “Toshiba” mokslo muziejus Japonijoje. Jame nepaprastai įspūdingai pateikti visi svarbiausi žmonijos technologiniai išradimai. Vašingtono erdvės ir aeronautikos muziejuje lankytojas taip pat mato žmonijos laimėjimus, kurie pasiekti be jokių burtažodžių.

Žinoma, tai tik kelios mintys, kilusios pasiklausius daugiaplanės prof. Jono Grigo paskaitos. Problema labai sudėtinga ir, ko gero, negali būti išsemta nei vienu straipsniu, nei viena paskaita.

Autoriaus nuotraukoje:
Profesorius Jonas Grigas