IR MES JUOKIAMĖS

Fundamentinė koncepcija

Juokų mokslų daktaras
Antanas Atsiprašau
Kažkoks mokslo vyras dar sovietmečiu įrodė, kad tarp pavardės ir vardo reikia dėti kablelį. Dėjome. Ne, ne kiaušinius, o tuos kablelius. Dėjome tol, kol tas vyras gavo atitinkamą mokslo vardą. Tada jo dar neturintis įrodė, kad to kablelio nereikia. Nebededame iki šiol. Matyt, nabagui vis nesiseka apginti reikiamo mokslo vardo arba bus nuėjęs į Seimą ar Vyriausybę ir pamiršęs visus mokslus. Svarbiausia sukurti problemą, kurią įveikus lydėtų sėkmė.

Lietuva - didvyrių žemė, o didvyriai turi ką nors nugalėti. Ką šiais laikais benugalėsi, kai visi priešai jau nugalėti: kalavijuočiai - Durbėje, kryžiuočiai - Žalgiryje, rusai - Oršoje, o sovietai - referendume. Teko susikurti priešus patiems. Kokia kūryba be mokslo? Šie vieningai ėmėsi kurti Lietuvos mokslo koncepciją. Kiek jų sukurta! - konceptualių, kosmogoninių, teorinių, praktinių, konkrečių, abstrakčių, tuščių, daugiažodžių, bežadžių ir, žinoma, fundamentinių bei nacionalinių. Bėda, kad visose koncepcijose taip ir nesugebėta rasti koncepcijos. Galiausiai viršų paėmė koncepcija, kad nereikia jokios koncepcijos, nes viską išspręs rinka. Tada ir prasidėjo mokslo ateities turgus, kuris moksliškiau buvo vadinamas rinka. Rinko, rinko ta rinka, bet ji neišrinko, kuris mokslas Lietuvai labiausiai reikalingas, kuri mokslo institucija nebereikalinga, nors visi vieningai sutiko, kad tų institucijų per daug.

Savo ir pavaduotojų kėdes bei personalines mašinas begindami rektoriai ir direktoriai parodė tokią narsą, kad ne tik atmušė visas rinkos atakas, bet perėjo ir į kontrapuolimą. Pasekmės akivaizdžios - universitetų ir institutų net padaugėjo. Amžina šlovė didvyriams! Mokslo reformos mašina, priklausomai nuo to, kas valdžioje, mėtydamasi tai į vieną, tai į kitą pusę, galiausiai užbuksavo pertvarkos klampynėje. Nepasimokėme iš sraigės: ji žygiuoja lėtai, bet nesiblaškydama… Nokautuotą rinką išnešėme į reanimaciją, o jos vietą kovos ringe užėmė tokia mokslo reformai daryti skirta komisija. Ši taip staigiai pasuko vairą, kad pats mokslo laivas pakrypo ir užplaukė ant seklumos. Apsukriausieji tuoj šoko iš laivo ir išplaukė į ramius ministerijų arba departamentų vandenis. Likę mokslo fanatikai tartum kokie legendinio “Titaniko” muzikantai iškilmingai tebegroja ditirambus fundamentiniam mokslui. O tos fundamentikos mūsų šalyje, pasirodo, besą daugiau nei išgirtoje Amerikoje. Trūksta tik taikomojo mokslo atstovų, kurie žinotų, kaip tuos fundamentus krauti į pamatus. Visi lakstome sunerimę, kviečiame net užsienio ekspertus. Iškilo pavojus, kad audrų blaškomas mokslo laivas nuskęs greičiau nei spėsime suręsti išsvajotą, ES standartus atitinkantį mokslo namą. Įkyrėjo viskas ir valdžiai - sumažino maisto tiekimą laive besigaluojantiems. Pirmiausia, žinoma, nurėžta nuo žemdirbių. Nėra ko žemės vabalams ropštis į mokslo jūroje plaukiojantį laivą! Šie jau taip nusilpo, kad nebesugeba net protestuoti. O tuo tarpu pro pakrypusį mokslo laivą vis plaukia ir plaukia į užsienius greitaeigiais kateriais apsukrūs ūkininkaičiai - mokysis, kaip suręsti savus pamatus. Su jais kartu plaukia verslininkai, bankininkai, valdininkai ir jų sekretorės, “mafiozai”. Nei jiems kokių koncepcijų reikia, nei fundamentinių mokslų.

Sudie, mokslo žiurkės! Kurkite savo fundamentines koncepcijas pakrypusiame laive - jam lopyti skirti pinigai seniai išleisti mūsų kelionėms į Kanarus.