Pasaulio dvasią atnešantys į Tėvynę

Gediminas Zemlickas
Šiais metais Kauno technologijos universitete garbės daktarų šeima pagausėjo keliais žymiais mokslininkais iš JAV, mūsų tautiečiais. Sausio 28 d. KTU Senato nutarimu šis garbingas vardas suteiktas Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanui prof. Romualdui KAŠUBAI, o vasario 25 d. nutarimu - Kalifornijos valstybinio universiteto Tarptautinės prekybos katedros vedėjai prof. Irenai LANGE (Langytei).
Balandžiui baigiantis Universitete vyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu šiems profesoriams buvo įteiktos garbės daktarų regalijos.
Iškilmingoje aplinkoje taip pat buvo pasirašya bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno technologijos ir Šiaurės Ilinojaus universitetų.
Dešimčiai konkursą laimėjusių studentų ir doktorantų įteiktos stipendijos, kurias įsteigė JAV lietuviai mecenatai.

Palikę gimtinę - neliko be Tėvynės

Naujuosius KTU garbės daktarus - prof. Ireną Lange ir prof. Romualdą Kašubą - vienija kai kurios biografinės aplinkybės. Abu mokėsi Kaune, Antrojo pasaulinio karo frontui traukiantis vienas ir kitas su šeima traukėsi į vakarus, kaip ir tūkstančiai kitų mūsų tautos sūnų ir dukterų. Patyrę sunkumų ir didelių nepriteklių abu sugebėjo baigti tą patį Ilinojaus universitetą, gavo puikų akademinį išsilavinimą, kuris atvėrė kelią vėlesniems laimėjimams profesinėje ir mokslinėje veikloje. Kai tik Lietuva atkūrė nepriklauomybę, abu profesoriai, kaip ir daugelis kitų nublokštųjų nuo Tėvynės, bemat įsijungė į aukštojo mokslo pertvarkos Lietuvoje veiklą, labai daug padėjo savo gimto miesto universitetams. Antai profesorius R. Kašuba, vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, tapo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato, vėliau ir Kauno technologijos universiteto Senato nariu. Prof. Irena Lange tapo KTU steigiamo Administravimo fakulteto Patariamosios tarybos nare Jungtinėse Amerikos valstijose, labai daug padėjo stiprinant fakultetą.

Jei ne tėvai, mokslininke nebūtų tapusi

Stebina mūsų tautos žmonių, ypač pokario kartos, gebėjimas net ir nepalankiausiomis aplinkybėmis rasti teisingus sprendimus, pasinaudoti menkiausiomis galimybėmis, kurių nepašykšti gyvenimas. Prof. Irenos Lange svarbiausius biografijos bruožus pristačiusi KTU prof. Palmira Jucevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų tautietė nuo jaunumės priversta suktis įvairiakalbėje aplinkoje, sugebėjo išmokti ne tik anglų, bet ir rusų, prancūzų, vokiečių kalbų. Bendravimas su skirtingų tautybių ir kultūrų žmonėmis virto svarbiu privalumu, kuris padėjo siekti akademinio išsilavinimo aukštumų taikomosios ekonomikos bakalauro studijose, marketingo krypties magistrantūroje, o vėliau pasitarnavo pedagoginėje ir mokslinėje veikloje.

Prof. Irena Lange jau 24 metus Kalifornijos valstybiniame universitete vadovauja Tarptautinės prekybos katedrai, intensyviai dirba mokslo darbą, iš savo tyrinėjimų srities paskelbusi per 70 mokslinių straipsnių. Be to, profesorė yra George Washington universiteto adjunkto profesorė ir vizituojanti profesorė Industrial College, Arned Forces, Forth McNair, Washington, D. C. bei Kauppakoreakoulu, Helsinkio ekonomikos mokykloje Suomijoje. Mūsų tautietė yra įvairių akademinių garbės korporacijų narė.

Verslo pasaulyje prof. I. Lange vadovauja Tarptautinei prekybos sąjungai, Orange Country, California. Kaip konsultantė, ji dirba su U. S. Department of Commerce, Bureau of East-West Trade, National Aeronautics and Space Administration, Suomijos eksporto institute ir pan. Profesorė yra narė Academy of International Business, Academy of Marketing Science, American Marketing Association ir Western Marketing Association.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę daugelis išeivijos lietuvių ištiesė Tėvynei pagalbos ranką. KTU primasis Lietuvoje ėmėsi rengti verslo administravimo specialistus, daug dėmesio kreipė į socialinius mokslus - visa tai buvo artima prof. I. Lange. Dr. Stasio Bačkaičio (JAV) pakviesta prof. I. Lange tapo KTU Administravimo fakulteto Patariamosios tarybos nare JAV, daug padėjo Universitetui tobulinant studijų programas, stiprinant fakulteto materialinę bazę. Profesorės dėka į KTU atvyko daug gerų savo dalyko žinovų, o ne vienam kauniečiui dėstytojui jau yra tekę tobulintis ir JAV verslo studijų centruose.

Pastarąjį aukštą pripažinimą prof. Irena Lange sakosi skirianti savo tėveliui Valdemarui Langiui, kuris Kaune buvo baigęs karo mokyklą, o vėliau sovietų tremtyje išgyveno 12 metų, bei motinai, šiuo metu gyvenančiai Kalifornijoje. Profesorė tvirtina, kad jei ne tėvai, ji mokslininke nebūtų tapusi.

Iki kaulų smegenų inžinierius

Romualdui Kašubai niekada nekilo abejonių - kuo būti? Inžinerija traukė nuo gimnazijos suolo. Gal įtakos turėjo ir kaimynystėje gyvenęs studentas, inžinerijos mokęsis Kauno universitete. Jis kartais pasikviesdavo vaikus pakalbėti apie inžineriją. Rodydavo knygas, brėžinius, piešinius, logaritminę liniuotę ir vis aimanavo, koks sunkus dalykas esąs statika. R. Kašuba pamatęs kai kurias linijas, nutarė, kad užduotis nėra sunki. Pamėgino. Išsprendė, nors ir padaręs vieną klaidą.

Tad jei istoriniai įvykiai nebūtų savaip pakreipę viso krašto įvykių, tai R. Kašuba inžinerijos mokslų būtų mokęsis Kaune. Išėjo kitaip: kauniečiui Kauno IV gimnazijoje buvo lemta baigti tik 4 klases. Lietuvių gimnaziją Miunchene baigė po Antrojo pasaulinio karo. JAV dirbo pramonėje, mokslo aukštumų siekė per sunkumus.

Ilinojaus universitete R. Kašuba gavo visus tris savo akademinius laipsnius: bakalauro (1954 m.), magistro (1957 m.) ir daktaro (1962 m.). Pramonėje pradėjo dirbti dar studijų metais. Tarptautinį pripažinimą pelnė kaip vibracijų, mašinų dinamikos ir medžiagų atsparumo specialistas. KTU prorektorius prof. habil. dr. Aleksandras Targamadzė, pristatydamas prof. Romualdo Kašubos mokslinę ir kūrybinę biografiją priminė tik bene svarbiausius jo įvertinimus: mūsų tautietis yra JAV mechanikos ir inžinierių asociacijos narys, Klivlendo valstybinio universiteto “Iškiliausio mokslininko” premijos laureatas, aktyviai dalyvaudamas NASA veikloje yra pelnęs šios organizacijos apdovanojimų. Jis taip pat aktyviai reiškiasi JAV lietuvių veikloje, yra Pasaulio ir Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos narys.

Akademinę veiklą R. Kašuba pradėjo 1968 m. Klivlendo universitete. Laimėjęs nacionalinį konkursą tapo Inžinerinės katedros vadovu. 1986 m. po nacionalinio konkurso buvo išrinktas Šiaurės Ilinojaus universiteto pirmuoju Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanu, jis turėjo įgyvendinti naują inžinerinės mokyklos koncepciją. Jam vadovaujant buvo pastatytas naujas Inžinerijos pastatas - vienas moderniausių ir tikriausiai geriausiai aprūpintų įranga Amerikoje.

Prof. R. Kašuba daug jėgų skiria inžinerijos studijų konceptualaus pertvarkymo principams įgyvendinti. JAV labai susirūpinusios pakelti savo valstybės inžinerijos lygį, nes suprantama, kad nuo to priklausys Amerikos ateitis.

Nieko stebėtina, kad prof. R. Kašubos inauguracinė paskaita ir buvo skirta daugiausia inžinierių rengimo tobulinimo dalykams, kuriems tiek daug energijos skiria nepailstantis dekanas. Jis taip pat kalbėjo apie Šiaurės Ilinojaus universitete praktikuojamą inžinerijos kursų dėstymą humanitarams bei kitiems neinžinerinių disciplinų studentams.

Mecenatų vis daugiau

Iškilmingoje aplinkoje Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas ir Šiaurės Ilinojaus universiteto prezidentas John E. La Tourette pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Svečias pabrėžė, jog bendradarbiauti turi viso pasaulio universitetai, o šie dviejų universitetų ryšiai užsimezgė būtent per prof. Romualdą Kašubą. Pasirašytoji sutartis atveria galimybes KTU studentams, doktorantams, dėstytojams, profesoriams tikėtis jau ne vien moralinės paramos.

Renginiui artėjant prie pabaigos JAV lietuvių mecenatų stipendijos buvo įteiktos 10 konkursą laimėjusių studentų ir doktorantų. KTU rektoriaus padėka už stropumą, kaip pelniusiems Lietuvos mokslų akademijos premiją jauniesiems mokslininkams, teko Cheminės technologijos fakulteto doktorantei Olgai Kornyšovai bei Dizaino ir technologijų fakulteto magistrui Gediminui Micutai, šiuo metu studijuojančiam Berlyno universitete.

Beje, savo vardinę stipendiją studentams pažadėjo įsteigti ir naujasis KTU garbės daktaras prof. Romualdas Kašuba.

Pabaigai tiktų KTU rektoriaus prof. Kęstučio Kriščiūno pasakyti žodžiai: bendraudami su savo miesto universitetu naujieji garbės daktarai atneša į Lietuvą pasaulio dvasią ir mąstymą.

Autoriaus nuotraukose:

KTU rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas ir Universiteto garbės daktarai prof. Irena Lange ir prof. Romualdas Kašuba.

Šventės nuotaiką gyvino Universiteto ansambliečiai.

Prieš ceremoniją: (iš kairės) KTU prorektorius prof. Arūnas Lukoševičius, prof. Irena Lange, prof. Romualdas Kašuba, KTU prorektorius prof. Aleksandras Targamadzė.

KTU Senato pirmininkas, prof. Ramutis Bansevičius, Šiaurės Ilinojaus universiteto prezidentas John E. La Tourette ir KTU rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas.

KTU svečių knygoje pasirašo Šiaurės Ilinojaus universiteto prezidentas John E. La Tourette.

KTU studentai ir doktorantai, kuriems įteiktos JAV lietuvių mecenatų stipendijos.