Dr. Libertas Klimka

Šiemetinę konferenciją įžanginiu žodžiu bei pranešimu pradėjo VGTU rektorius, Lietuvos MA narys korespondentas prof. E. K. Zavadskas, apžvelgdamas pastaruosius aštuonerius universiteto veiklos metus. Laimejimai aukštojo inžinerinio išsilavinimo modernėjimo kelyje akivaizdūs; atsiliepiant į socialinį valstybės užsakymą daugiau kaip keturis kartus padidintas bakalauro studijų programų skaičius, suformuotos taip pat beveik visų specialybių magistrinės studijos, rengiami net 13-os mokslo krypčių daktarai, visi fakultetai turi habilitacijos teisę. Universiteto suteikiamas pasiruošimo inžinerinei veiklai lygmuo atitinka pasaulio standartus, kai kada ir pranoksta Vakarų Europos šalių jaunųjų inžinierių žinias bei gebėjimus.

Šiuolaikinio mokymo ir mokslo kriterijais tvarkant technikos universitetą kartu puoselėjama ir istorinė atmintis. Vertinti nūdienos darbus ir numatyti tolesnės plėtros kelią neįmanoma be atspirties tradicijose ir istorijos žinojimo.

Konferencijoje nemažai pranešimų buvo skirta iškiliems inžinieriams bei pedagogams atminti. Kalbėta apie edukologą Vytautą Liutiką (1930-1997; pranešėjas prof. V. Šernas), ilgametį Pastatų konstrukcijų katedros vedėją Vytautą Kriščiūną (1908-1998; doc. G. Likas), geologą Mykolą Kaveckį (1889-1968; prof. J. Šimkus), gelžbetonio teorijos pradininką Artūrą Loleitą (1868-1933; prof. G. Marčiukaitis), elektrografijos kūrėją Ivaną Žilevičių (1911-1980; dr. M. Kuodytė), matematikus Petrą Katilių (1903-1995) ir Vincą Katilių (g. 1903; doc. A. Ažubalis), elektrotechniką Jeronimą Šliogerį (1871-1936; doc. J. Šliogeris), pirmojo lietuviško braižybos vadovėlio autorių Mikalojų Baublį (1907-1990; S. Saladžinskas), geležinkelių inžinierių, švietimo ministrą Konstantiną Šakenį (1881-1959; doc. J. A. Martišius), statybų inžinierių, dirbusį įvairiose pasaulio šalyse, Vytautą Izbicką (1920-1988; doc. A. Nakas).

Prof. J. Danys-Daniliauskas iš Kanados konferencijai atsiuntė labai turiningą pranešimą apie vandens jėgos panaudojimo planus Lietuvoje 1920-1944 m. Kauno technologijos universiteto mokslininkai doc. J. Navasaitis ir prof. N. Ždankus pateikė duomenų apie senoviškus vandens energijos pajungimo būdus, naudotus Lietuvoje lydant geležį rudniose. Satybos mokslų ir inžinerinių studijų plėtrą pokariniame Statybos fakultete Kaune apžvelgė doc. M. Elzbutas, o pastarojo meto VGTU - šio fakulteto dekanas doc. P. Vainiūnas. Statybinės mechanikos raida Lietuvoje buvo nušviesta apibendrinančiame doc. A. Krutinio ir prof. J. Atkočiūno darbe. Inžinerinės grafikos istorinio perimamumo problemos išvardytos P. Gerdžiūno ir S. Saladžinsko pranešime. Du pranešimai - prof. V. Vainausko ir doc. L. Klimkos - buvo skirti geodezijos specialistų rengimo istorijai Lietuvoje. Apie Dizaino instituto vaidmenį plėtojant meninį konstravimą kalbėjo prof. K. Jakovlevas-Mateckis. Vidaus degimo variklių tyrimų ištakas nagrinėjo doc. L. Jonaitis. Doc. E. Palšaičio ir doc. V. Viršilo pranešimai buvo skirti technikos ir inžinerinės minties paminklams - Žemaičių plentui, tiltams ir kt.

Pateiktų konferencijai pranešimų medžiaga buvo publikuota dar prieš jos pradžią (“Technikos mokslų raida Lietuvoje”, Mokslo istorikų konferencijos pranešimai. V.: Technika. 1998. - 199 p.). Knygelėje tilpo ir nemaža iliustracijų. Visa tai įgalino konferencijos metu aptarinėti tik konceptualius dalykus, negaištant laiko faktams dėstyti. Beje, konferencijos medžiaga - 349 -asis universitetinės “Technikos” leidyklos spaudinys. Išties VGTU leidykla užpildo techninės literatūros spragas, padeda mokslininkams skelbti naujausių tyrinėjimų rezultatus, pateikia tai, kas būtina mokymo procesui.

Pav. 349-asis "Technikos" leidyklos spaudinys.

G.Zemlicko ir A.Jauniaus nuotraukose:

Konferencijos dalyviai: prof. V. Vainauskas, doc. E. Palšaitis ir prof. dr. J. Šimkus.

Mokslo istorikų konferencijos dalyviai su VGTU rektoriumi prof. E. K. Zavadsku (pirmoje eilėje antras iš dešinės).