Roma Mikalauskienė

Pasak D. Vaičiūno, siekiant, kad inovacinė veikla ir technologijų perdavimas vyktų sėkmingai, būtina infrastruktūra, kuri užtikrintų intelektinės nuosavybės apsaugą, rengtų bendradarbiavimo tarp licencijų pardavėjų ir pirkėjų strategiją, ieškotų naujų finansavimo šaltinių. Mat Lietuvos mokslo komercializavimo idėja, kurią nuo 1993 m. globojo Jungtinių Tautų vystymo programa, institucinį pavidalą mūsų šalyje įgavo tik 1996 m., kai Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą steigti ne pelno siekiančią organizaciją “Lietuvos inovacijų centras”. Inovacijų skatinimo ir technologijų perdavimo sfera tokia plati, kad nė pats aktyviausias inovacijų centras negali aprėpti visos jo įvairovės, todėl greta įsikūrė ir kiti inovacijų perdavimo centrai. Net 53 tokie inovacijų perdavimo centrai yra Europos Sąjungoje ir Norvegijoje. Praėjusiais metais dar 9 papildomi centrai, dirbantys pagal FEMIRC projektą (kol kas dar besimokantys), pradėjo veikti ir Vidurio bei Rytų Europoje. "FEMIRC Lietuvoje" šiemet tapo Europos inovacijų perdavimo centrų asocijuotu nariu. Europos inovacijų perdavimo centrų asocijuotas narys yra konsorciumas, kurį sudaro: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos inovacijų centras bei Mokslo ir technologijų parkas. Kaip teigė D. Vaičiūnas, Centro darbą finansuoja Europos Komisija Ketvirtosios programos lėšomis. Vienas iš svarbiausių "FEMIRC Lietuvoje" uždavinių - remti nacionalinius mokslo projektus, stimuliuoti inovacijas, didinančias Lietuvos pramonės konkurentingumą, teikti informaciją apie technologijas ir t.t. D. Vaičiūnas sakė ir apie tai, jog visiems suprantama, kad reikia padėti mokslui, tačiau dabar atsirado galimybė gauti paramą ir verslui, inovacijoms, dalyvaujant įvairiose Europos programose. Kalbėjo apie finansų stoką, patentus - pasirodo, Lietuvoje katastrofiškai sumažėjo užregistruotų patentų, ir greitai mūsų gamintojams gali nebelikti vietos ES rinkoje, nes šalį užkariauja užsienio patentai ir senos padėvėtos technologijos. Lietuva gali tapti trečiąja pasaulio šalimi - teikiančia pigią darbo jėgą ir žaliavas, o pelnas… Jis atiteks kitiems.

Anot pranešėjo, technologijų stoka mūsų šalyje vėliau gali tapti rimta problema, nes apklausos parodė, jog 47 proc. Lietuvos įmonių negali patekti į užsienio rinką būtent dėl naujų technologijų stokos. Dabartinė pramonė pasaulyje keičiasi labai greitai (pvz., “Nokia” telefonai keičiami kas trys mėnesiai), tad reikalinga nuolatinė inovacija. Jei nenaudosime naujų technologijų, naujo verslo, jei nebus ieškoma naujų rinkų, naujų nišų verslui - įmonė nebus rentabili. Todėl tiek smulkaus verslo, tiek didelės gamybinės ir paslaugų sferos įmonės, moksliniai institutai, konsultaciniai centrai bei finansinės institucijos, jei norės kurti, diegti ar tiesiog įsigyti naujas technologijas, neapsieis be inovacijų perdavimo centrų paramos.

”Teknopol” įmonės skatinamos bendradarbiauti su universitetais”, - pradėdamas pranešimą sakė šios firmos generalinis direktorius Sven -Thore Holmas. Jis akcentavo, jog “Teknopol” yra lyg ir jungiamoji grandis tarp verslo ir mokslo. Jų darbuotojai atvyksta į įvairias smulkaus verslo įmonėles, susipažįsta su jų gamyba, produkcija, kylančiomis problemomis. Švedijoje yra tik 6 galingos įmonės, o apie 90 proc. - smulkaus verslo įmonėlės. Pietiniame Švedijos regione yra vienas didelis Lundo universitetas (jame mokosi apie 40 tūkstančių studentų, dirba 6 tūkstančiai dėstytojų) ir dar kokie 8 mažesni universitetai. Sužinoję apie įmonei iškilusią problemą, “Teknopol” darbuotojai ieško universiteto, kuris galėtų tai įmonei pagelbėti, patartų, atliktų mokslinius tyrimus ir t. t. Tai yra kaip tarpinė grandis, sulyginanti kompetencijų skirtumus, kurie egzistuoja tarp akademinio pasaulio ir smulkaus verslo. Pavyzdžiui, viena jų lankyta įmonėlė, gaminanti kaučiuką ir gumą, pasiskundė, jog nežino ką daryti su gamybos atliekomis. “Teknopol” kreipėsi į vieno universiteto chemijos laboratoriją ir atliekų problemai spręsti buvo skirtas vienas profesorius ir trys studentai. Po kiek laiko jie pasiūlė tai įmonei iš gaunamų atliekų gaminti visai naują produktą. Smukaus verslo įmonės apyvarta padidėjo, o studentai gavo darbą. Taip išlošė ir verslas, ir mokslas. Praėjo tie laikai, kai profesorius mokslo šventovėje dirbdavo iki gyvos galvos, gaudavo stabilų atlyginimą, spausdino straipsnius ir nesuko sau galvos, kas gi vyksta už universiteto sienų. Tą naują mąstymą - dalyvauti šalies vystymesi - jie dabar turi perduoti ir studentams. Studentai mokomi baigus studijas ne įsidarbinti, o būti naujų darbo vietų kūrėjais. Švedijos universitetai taip pat organizuoja nepertraukiamą nuolatinį mokymąsi: tik išsilavinęs darbininkas gali dirbti su naujomis technologijomis, tad asmeninius kompiuterius namuose turi visi darbuotojai.

Šiame tarptautiniame seminare išsakytas mintis papildė po poros dienų Mokslų akademijos Didžiojoje salėje vykusiame renginyje “Visuomenė ir statistika” kalbėjusi Lietuvos informacijos instituto Mokslotyros ir inovatikos centro direktorė dr. Danutė Murauskaitė.

- Norint integruotis į Europos Sąjunga, - teigė ji, - mūsų šalyje būtina suformuoti vieningą nacionalinę inovacijų politiką.

Pasak kalbėtojos, darbų tikrai nemažai, nes reikia sukurti vieningą valstybinę studijų, mokslo ir inovacijų informacinę sistemą, atitinkančią Europos tarptautinių organizacijų reikalavimus, atlikti inovacinio proceso sisteminę analizę studijų, mokslo ir verslo srityse, įvertinti inovacijų pasiūlą ir paklausą bei plėtotę, nustatyti mokslo įtaką ūkiui ir ekonomikai, įvertinti mokslo ir pramonės kooperacijos reikšmę, sudaryti inovacinio proceso prognozę.