Dr. Laima Miliuvienė Lietuvos augalų fiziologų draugijos mokslinė sekretorė |
|
Šiais metais skaitymuose pranešimą Biochemija Vilniaus universitete skaitė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka. Profesorius apžvelgė, kaip XIX a. pradžioje pasaulinės biologijos mokslo kontekste kūrėsi ir pradėjo formuotis biochemijos mokslas Vilniaus universitete. Jis apžvelgė biochemijos katedros profesoriaus Andriaus Sniadeckio įnašą į augalų biochemijos mokslo raidą; kalbėjo apie biochemijos ir biofizikos katedros, įsikūrusios Vilniaus universitete 1962 m., darbus, biologinę informaciją, baltymų sintezės problemą transliacijos ir transkripcijos lygyje bei kaip labai svarbus šios problemos supratimas atsirado XX a. 7-8 dešimtmetyje; taip pat pabrėžė šių dienų augalų biochemijos mokslo problemą ir mokslo organizacinius klausimus.
Prezidentas paminėjo svarbiausias Lietuvos biochemijos mokslo kryptis: baltymų, nukleino rūgščių, vitaminų, kofermentų, fermentų, hormonų, mikroelementų, augimo stimuliatorių ir inhibitorių tyrimus. Jis atkreipė klausytojų dėmėsį į tai, kad augalų bichemijos mokslo sritis neatidėliojant reikia plėtoti, gal net kai kurių aprašomojo pobūdžio darbų sąskaita. Kaip žinia, Vilniaus universitete bei kitose aukštosiose mokyklose dėstomas biochemijos kursas, tačiau šalyje nėra įstaigų, kurios nagrinėtų augalų biochemijos teorines bei praktines problemas, o jas spręsti būtina.
Baigdamas pranešimą prezidentas B. Juodka pabrėžė, kad eksperimentinės biologijos mokslas Lietuvoje nėra žemesnio lygio kaip kitose šalyse. Atsižvelgiant į mokslinį pasiruošimą ir esant pakankamam aprūpinimui laboratorine įranga, Lietuvos mokslininkai įneštų deramą indėlį į pasaulinės eksperimentinės biologijos mokslą. To prezidentas nuoširdžiai visiems ir palinkėjo. G.Zemlicko nuotraukoje: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas akad. Benediktas Juodka. |