Gegužės 20 d. Vilniaus universitetas ir Estijos Konkordijos tarptautinis universitetas (Concordia International University Estonia) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ją pasirašė VU akademinių reikalų prorektorius Saulius Vengris ir Estijos Konkordijos tarptautinio universiteto rektorius Mart Susi.

Ką duos sutartis?

S. Vengris. Bent dalis studentų, kurie mokosi Konkordijos tarptautiniame universitete, tikisi gauti darbo taip pat ir Lietuvoje. Todėl jiems būtina išmanyti Lietuvos teisinę aplinką, įstatymus, gal net papročius. Estai suinteresuoti, kad mūsų teisininkai, dėstantys VU, būtų ir jų mokytojai, teiktų informaciją, kurią gauna ir Lietuvos studentai.

Pagal bendradarbiavimo sutartį į Taliną vyksiantys mūsų dėstytojai gaus neblogas sąlygas darbui, naudosis jų biblioteka, kompiuterine baze. Suprantama, gaus ir honorarą už darbą. Esu įsitikinęs, kad mūsų dėstytojams labai pravers bendradarbiavimas su tarptautinės teisės specialistais, kolegomis iš kitų šalių. Laimės ir mūsų studentai, kadangi dėstytojai jiems perteiks įgytą patirtį.

G. Bužinskas. Ne tiek svarbu, keli VU dėstytojai nuvyks į Taliną dėstyti Konkordijos tarptautiniame universitete. Turime kalbėti apie naują standartą, tarptautinius reikalavimus, prie kurių privalės taikytis mūsų dėstytojai. Teks į save pažvelgti iš šalies, peržiūrėti gal kartais nuo senumo ir pageltusius paskaitų konspektus. Skaityti paskaitas bent kurioje kitos valstybės aukštojoje mokykloje - didelė atsakomybė. Be to, nepamirškime, kad Estija pakviesta derybų stoti į Europos Sąjungą. Vadinasi, iš estų galima kai ko pasimokyti.

Konkordijos universitetas man pažįstamas ne iš nuogirdų. Esu ten lankęsis ir su rektoriumi Martu Susi bendravęs. Jis labai malonus, simpatiškas žmogus. Jaunas, išsilavinęs, žinantis, ko reikia ir kas darytina dabartiniais laikais. Mane sužavėjo gera išties europietiška Konkordijos universiteto organizacija. Įsikūrė buvusio žvejų kolūkio patalpose, bet modernizuotose. Drąsiai kviečiami užsienio lektoriai, su jais konkuruoja estų dėstytojai. Dabar ir mes galėsime savo idėjas išdėstyti. Svarbu ne vien paskaitas skaityti, bet ir bendrauti su Estijos ir Vakarų šalių kolegomis.

Būtent apie kvalifikaciją visų pirmą ir turime galvoti. Lietuvoje konkurencija didėja, teisininkai rengiami jau ir kitose šalies auštosiose mokyklose - mes negalėjome likti visų šių problemų nuošalyje.

S. Vengris. Ir iki sutarties pasirašymo tarp VU ir Konkordijos universiteto tam tikrų kontaktų būta. Mūsų dėstytojai ir seniau į Taliną buvo kviečiami skaityti paskaitų. Dabar didesnės naudos gaus ir universitetas, nes bus derinamos programos. Ne taip seniai svarstėme VU Teisės fakulteto raidos planą. (Visi fakultetai tokius planus yra parengę - jie svarstomi Universiteto Senato). Susipažinome su studijų programų rengimu, mokslo, vadybos arba organizaciniu darbu. Buvo išsakyta nemaža kritiškų pastabų, ypač dėl studijų programų. Dėstoma daug smulkių kursų, per daug auditorinio darbo, studentai perkrauti. Nelygūs kurso išdėstymai, pvz., trečiakursiai daug labiau apkrauti negu ketvirtakursiai ar penktakursiai.

Tai mano veiklos sritis, ir aš išsakiau gana daug kritinių pastabų. Tačiau ne vien universiteto vadovams tai turi rūpėti. Kiekvienas tarptautiniuose mainuose dalyvaujantis dėstytojas padirbėjęs kitame universitete, tas neigiamybes bemat pastebės. Todėl neabejoju, kad sulauksime grįžtamojo ryšio. Šiuo požiūriu sutarties pasirašymas nėra formalus dalykas. Tai variklis, kuris iš esmės gali pagreitinti ir mūsų pačių darbą.

Universitetų monopolizmas nepakenčiamas, lygiai kaip ir bet kuris kitas

Kaip galėtumėte trumpai apibūdinti Konkordijos universitetą?

Tai tarptautinis universitetas ta prasme, kad didžioji dalis dėstytojų iš užsienio - JAV ir Vakarų Europos. Pusė studentų - iš Estijos, likusi dalis - iš kitų šalių. Daug atvykusių iš Lietuvos, Latvijos, Skandinavijos valstybių. Mokoma anglų kalba, išskyrus nacionalinės teisės - Lietuvos, Latvijos ir Estijos kursus. Universitete mokosi apie tūkstantį studentų. Siekiame parengti absolventus, kurie galėtų dirbti bet kurioje pasaulio valstybėje. Kad jie galėtų atstovauti savo šaliai ar įmonei aukščiausiu tarptautiniu lygiu.

Ko tikitės iš sutarties su Vilniaus universitetu?

Mums svarbu, kad į Konkordijos universiteto programą įtrauktas Lietuvos civilinės teisės kursas atitiktų ir Vilniaus universiteto reikalavimus. Tada Konkordijos universiteto teisės bakalaurai grįžę į Lietuvą turės pakankamai žinių ir galės jas taikyti praktiškai.

Kodėl studentai iš Lietuvos teisės mokslų vyksta semtis į Taliną, jeigu teisės dalykų galima mokytis ne tik VU, bet ir Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos teisės akademijoje ir net Vilniaus Gedimino technikos universitete?

Kuo didesnės pasirinkimo galimybės, tuo geriau visoms šalims. Aukštojo išsilavinimo srityje monopolizmas lygiai taip pat nepakenčiamas, kaip ir bet kurioje kitoje srityje. Jei tik yra alternatyva, laimi studentai, visuomenė, taip pat ir universitetas. Net ir maža konkurencija universitetus verčia pasitempti.

Kuo skiriasi Konkordijos universiteto studijų programos, kad ir lyginant su Lietuvos, Latvijos universitetų, ar, tarkim, Tartu universiteto programomis? Į kokią teisės ar ekonomikos sritį kreipiate daugiau dėmesio?

Teisės fakultete labai svarbi vieta skiriama tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei.

Kokią prasmę suteikiate sąvokai “tarptautinė teisė”? Atsiprašau, jeigu klausimas pernelyg žurnalistinis, bet įsivaizduoju, kad kiekviena šalis turi savo teisinę sistemą. Vadinasi, kiek valstybių - tiek ir teisinių sistemų?

Yra ir bendrų tarptautinių principų, pvz., tarptautinė civilinė teisė, tarptautinė privatinė teisė. Tai tokios sritys ir principai, kurie pripažįstami įvairiose šalyse. Tų principų turi būti paisoma. Yra ir Europos Sąjungos teisė, bendri principai, kurių laikosi Europos Sąjungos narės. Visos Baltijos valstybės turi panašių problemų: mums stinga teisininkų, kurie būtų orientuoti į šią sritį. Ir tuo labiau stinga teisininkų, kurie galėtų savo šaliai ar privačiai įmonei atstovauti europiniu lygiu. Todėl jaučiame būtinybę tuos teisininkus rengti.

Kas finansuoja Konkordijos universitetą?

Studentai už universiteto teikiamas paslaugas moka tik 5 proc. tos sumos, kuri sudaro universiteto biudžetą. Ateityje privačių universitetų, koks yra Konkordijos universitetas, išlaikymui didesnę įtaką, matyt, turės visuomeniniai finansavimo šaltiniai. Lietuvoje įsteigtas Konkordijos universiteto fondas, kurio vienas iš tikslų - rasti lėšų iš alternatyvių šaltinių studentams iš Lietuvos remti. Studentus iš Lietuvos paremia kai kurios Lietuvos įmonės. Suprantama, baigę universitetą tie jaunuoliai turės dirbti tose įmonėse.

Matyt, gaunate lėšų ir iš tarptautinių šaltinių?

Mūsų universitetas dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose - “Erasmus”, “Socrates” - ir per jas gauna lėšų.

Lietuvoje vis dar nėra nė vienos įteisintos privačios aukštosios mokyklos, nors kelios ir veikia jau ne vienerius metus. Susidaro įspūdis, kad Estijoje privačioms aukštosioms mokykloms veikti sudaromos lengvesnės sąlygos?

Estijoje gana daug privačių aukštųjų mokyklų, bet tik dvi akredituotos - jų diplomai valstybės pripažįstami. Konkordijos universitetas kaip tik vienas iš akredituotų. Tai reiškia, kad valstybė prisiima atsakomybę už mūsų teikiamo išsilavinimo kokybę. Aukštojo išsilavinimo sritis - labai didelės atsakomybės sritis. Mūsų studentai žino, kad valstybė garantuoja jų išsimokslinimo lygį. Tai labai svarbu.

Prašome žodį kitą apie Jūsų universitete besimokančius studentus.

Mūsų universitete mokosi įvairių tautybių studentai: lenkai, žydai, rusai, lietuviai, latviai, estai, studentai iš Skandinavijos tautų, yra net kinų. Nepastebėjau didelio skirtumo tarp studentų motyvų ar gebėjimo įsisavinti dėstomus dalykus. Didelių skirtumų tarp jaunų žmonių nėra. Skirtumai atsiranda politiniame lygmenyje, bet ne tarp jaunimo.

G.Zemlicko nuotraukose:

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Vilniaus universiteto prorektorius S. Vengris ir Konkordijos universiteto rektorius prof. Mart Susi.

Pirmasis tostas po sutarties pasirašymo.