Roma Mikalauskienė

Lietuva žengia jau aštuntus Nepriklausomybės metus. Kuriama laisva, demokratinė visuomenė. Ar visada mūsų politiniams lyderiams pavyksta įgyvendinti savo tikslus? Kaip dirbti vadovui? Kokią rinktis komandą, kuri geriausiai padėtų pasiekti norimą pergalę? - svarstė šio seminaro dalyviai.

Pranešime “Ekspertų vaidmuo stiprinant lyderio pozicijas” VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Lauras Bielinis, kalbėdamas apie ekspertų veiklą politikoje, teigė, jog dar daugelis mūsų politikų ekspertus laiko tik kvalifikuotais, išsilavinusiais sekretoriais arba ekspertų grupės samdymą traktuoja kaip privalomą politinį ritualą, padedantį įtvirtinti vadovo įvaizdį. Čia ekspertai tampa savotiška širma, garantu, kad visi lyderio veiksmai, sprendimai - “moksliški”. Arba dar paprasčiau: ekspertas samdomas ne tam, kad pagelbėtų politikui racionaliau spręsti problemas, bet tam, kad šis apgintų, pateisintų jau padarytus (be ekspertų pagalbos) politinio lyderio veiksmus. Čia tinka Napoleono pasakymas, gerai iliustruojantis tokią mintį: ”Leiskite man užkariauti šalį ir tada aš rasiu 100 mokslininkų, kurie įrodys, kad taip ir reikėjo padaryti”. Politikoje dažniausiai laimi ne proto, bet valdžios jėga. (Beje, dar vienas įdomus pastebėjimas - tiek religijoje, tiek politikoje lyderiu netapsi, jei būsi protingas, bet nemokėsi oratorinio meno). Tai reiškia, kad valdžia mieliausiai pripažįsta tuos ekspertus, kurių išvados suderintos su vado nuomone. Pasak dr. L Bielinio, jam atrodo, kad būtent taip dažniausiai ir traktuojami ekspertai daugelyje Lietuvos politinių struktūrų.

Tuo tarpu pagal tarptautinius standartus ekspertas politikoje - tai specialiųjų žinių, praktinės patirties ar tam tikrų politinių interesų nešėjas. Ekspertas politikoje atlieka kelias svarbias funkcijas. Pavyzdžiui, ekspertas-intelektualas gali atlikti inovacinį vaidmenį, tapti pokyčių agentu, nes būtent moksliniuose disputuose ir mokslininkų veikloje sukuriamos visos perspektyvios politinės idėjos, turinčios konceptualinį pobūdį. Kūrybiškos, nestandartinės idėjos kilsteli visuomenės debatų kartelę aukščiau. Ekspertų grupė išreiškia tam tikrų socialinių-politinių partijų interesus. Politinės fermentacijos sąlygomis tokie ekspertai ar jų grupės tampa grupinių interesų akumuliavimo centrais. Taip pat mokslininkai ir jų grupės gali pakreipti visuomenės nuomonę vienos ar kitos politinės idėjos naudai (minint Sąjūdžio 10-metį, reikėtų reikėtų prisiminti, kiek daug nusipelnė nuomonės formavimui tokios mokslininkų grupės tuo metu). Tokiu būdu ekspertų kalbos, išvados stimuliuoja paprastų piliečių aktyvumą politikoje, žadina interesus ir politines diskusijas, bet svarbiausia - visa tai ugdo politinę kultūrą visuomenėje. Kita vertus, ekspertai mokslininkai yra savotiški galimų pokyčių barometrai. Tereikia žvilgtelėti į mokslininkų tyrimų planus ir pamatysi, kur link krypsta ekspertų dėmesys, ir galima padaryti bent jau apytikslias išvadas apie ekonominės, socialinės, politinės raidos prioritetus. Be to, lyderiai, pateisinantys savo kursą mokslininkų išvadomis, įgyja daugiau respektabilumo ir pakelia savo autoritetą visuomenės akyse. Viena iš svarbiausių ekspertų funkcijų - kontrolės. Dėl ekspertų tiriamosios veiklos valdžios organų veikla tampa labiau žinoma, o tai reiškia - skaidresnė visuomenėje. Valdžia, jausdama, kad yra tyrinėjama, veikia atsakingiau, (jei tai demokratinė valdžia), arba visais būdais trukdo mokslui (jei tai nedemokratinė valdžia). Tačiau šią nuostatą pripažista tik nedaugelis lyderių. Kuo atviresnė visuomenė ir politiniai procesai, tuo didesnė ekspertų paklausa.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos katedros dėstytoja dr. Dalia Bagžiūnienė susirinkusiems aiškino, ką daryti, kaip dirbti grupėje ir dirbti efektyviai, kad ji taptų komanda. Dar nuo Makiavelio laikų lyderiai nori atrodyti tokie, kokiais naudinga atrodyti, o ne tokie, kokie jie ištikrųjų yra.

Svečias iš Čikagos, Ilinojaus (JAV) universiteto prof. Tomas Remeikis sakė, jog jau seniai stebi Lietuvos politinį gyvenimą ir tarp mūsų politinių lyderių pasigenda kapitono, kuris reikalui esant, galėtų pakeisti bet kurį komandos narį. Prof. T. Remeikis teigė, kad jam nepatiko, jog Lietuvoje koalicija užuot kartu dirbusi, siekusi bendros pergalės, nedirba, o bando aiškintis, kodėl visi koalicijos nariai… nemąsto vienodai. Jie juk ir neturi vienodai mąstyti, tad nuo lyderio kompetencijos priklauso ir tai, ar bus dirbama konstruktyviai, ar ne. Be to, anot svečio, seminare nekalbėta apie lyderio ir lyties problemas.

Ir dar. Žinia, kad viskas, kas per daug - kenkia. Pernelyg didelis valdžios pasitikėjimas ekspertais gali atvesti prie vadinamosios “ekspertų tironijos”. Nereikia užmiršti, kad tarp ekspertinės išvados ir sprendimo priėmimo yra principinis skirtumas. Todėl tai turi būti visada šalia esantys, bet vienas kitą neužgožiantys reiškiniai.

G.Zemlicko nuotraukoje: Koks turi būti politinis lyderis, svarsto seminaro dalyviai (trečias iš kairės prof. iš JAV Tomas Remeikis).