Roma Mikalauskienė

Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė š. m. vasario 19 d. priėmė nutarimą parengti ir išleisti naują Lietuvos įstatymų sąvadą. Vyriausybės potvarkiu, teisininkai jau turėtų pradėti dirbti nuo rugsėjo 1 dienos. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas kartu su Teisės institutu gegužės 22 d. pakvietė žymius mūsų šalies teisininkus - mokslininkus ir praktikus - į mokslinį seminarą tema “Įstatymų sąvado kūrimo teorinės ir praktinės problemos”.

Teisininkai svarstė kokiais kriterijais remiantis turėtų būti jis rengiamas, ir apskritai, ar laiku dabar būtų tokį sąvadą leisti?

Pradėdamas konferenciją Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. V. Tiažkijus sakė, jog dabar vykstanti teisės reforma negali apsiriboti tik struktūriniais pakeitimais. Kol kas šalyje (nors laisvi esame jau 8 metus) nėra nė vieno naujo kodekso. Lietuvai reikėtų turėti ne tik Baudžiamąjį, Civilinį, bet ir Darbo bei kitus kodeksus.

Tad kaip rengti tokį sąvadą: ar spausdinti tik įstatymus, ar ir norminius aktus?

Į šį klausimą seminaro dalyviams mėgino atsakyti teisininkas iš Vokietijos F. R. Heinze, kuris išsamiai išaiškino, kaip sistematizuojami įstatymai jo šalyje. Prioritetines teises leidžiant įstatymų rinkinius, teigė pranešėjas, Vokietijoje turi ne valstybinės, o privačios leidyklos. Leidyklos veikia pasiskirsčiusios pagal įstatymų turinį. Pavyzdžiui, šeimos, kainų, eismo įstatymus bei įstatymus, reguliuojančius teisinius santykius tarp privačių įmonių, gali rasti atsivertęs “Schönfelder” leidyklos įstatymų rinkinį, o jei nori sužinoti įstatymus, kurie reglamentuoja pareigūnų veiklą, arba susiję su administravimu, tarptautine teise ir kt., gali rasti knygoje, leidžiamoje leidykloje “Sartorius”. Atitinkamą įstatymą gali rasti tik tam tikrame leidinyje. Tai labai patogu teisininkams ir visiems žmonėms, nes tokius įstatymų rinkinius turi teismai, notarų, advokatų biurai, bei įvairios oficialios įstaigos.

Su kokiais Įstatymų sąvado parengimo teoriniais klausimais gali susidurti savo darbe teisininkai, nagrinėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. S. Vansevičius. Pasak profesoriaus, Įstatymų sąvado paskirtis - stiprinti valstybės ir visuomenės gyvenimo teisinį pagrindą, užtikrinti įstatymų stabilumą ir jų prieinamumą, geriau apsaugoti teisinę tvarką, piliečių teises ir laisves. Jo tikslas - būti tiesioginiu teisiniu pagrindu sprendžiant teisines bylas, tobulinant teisinę praktiką ir padėti piliečiams susivokti tarp daugelio įvairių teisinių aktų. Todėl, kad nebūtų painiavos, į rinkinį neturi būti įtraukti negaliojantys arba praradę reikšmę teisiniai aktai.

Kad ir kokį įstatymų sisteminimo būdą pasirinktume mes, teigė profesorius, vis tiek reikės, kad Sąvadas sujungtų daugelį teisės normų, be to, jos turės būti ne tik sistematiškai išdėstytos, bet ir sugrupuotos pagal teisės institutus. Todėl ir reikia rasti vieningus principus, kurie sudarytų normų vidinės vienybės pagrindą, nustatytų jų tarpusavio priklausomybę ir vieno kodifikacinio akto savitarpio priklausomybę su duotos teisės šakos kitais aktais. Laukia labai sudėtingas ir atsakingas darbas.

Kiti kalbėjusieji konferencijoje suabejojo, ar išvis Lietuvai tokio sąvado reikia. Mat daugelyje užsienio šalių tokių rinkinių, apimančių visus ar daugumą galiojančių įstatymų nėra. Daugelyje šalių veikia tobuli kodeksai, kitose yra chronologiniai rinkiniai, įvairūs informaciniai leidiniai arba nuolat atnaujinami įstatymų rinkiniai. Lietuvoje privačios leidyklos taip pat sistemina ir leidžia įstatymus.

Advokatas dr. A. Dziegoraitis teigė, jog problemą reikia spręsti valstietiškai, žiūrėti, kokia iš to bus nauda. Kam jį leidžiame, kokiu tikslu? Deja, toks sąvadas atliks ne istorinę, ne praktinę, bet tik reklaminę funkciją. Jei norima demonstruoti tik aktyvumą, tai gal geriau nereikia. Sąvado parengimas Lietuvai kainuotų 5 mln. litų. Ir tą pačią dieną jį išleidus, padėtume jį į lentyną, nes įstatymai greitai sensta. Jau po dviejų mėnesių jis būtų netinkamas. Dabar, sakė advokatas, esame parengę apie vieną trečdalį reikalingų įstatymų, ir iš karto jiems patobulinti išleista du trečdaliai poįstatyminių aktų. Blogiausia, kad nuvertinama teisinė kūryba, technokratinės mintys braunasi ir į teisę. Advokatą piktino tai, kad Lietuvoje rimtai kalbama apie cukraus įstatymo parengimą. Jei rengsime įstatymus pagal technologijas, galime smulkintis dar labiau: rengti šunų, kačių ar kokį smėlio įstatymą… Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas V. Andriulis taip pat pabrėžė, kad mūsų šalyje šiuo metu yra 1500 įstatymų ir 7500 Vyriausybės išleistų norminių aktų. Išleisti tokį sąvadą labiausiai suinteresuoti Lietuvos Respublikos Seimo deputatai. Jie nori įsiamžinti. Paprastam teisininkui, kompiuterizacijos amžiuje, medžiagos tikrai užtenka. Įstatymų sąvadas, sakė Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas, yra tik politikų terminas, teisininkams pakaktų, jei toks įstatymų rinkinys vadintųsi “Lietuvos įstatymai”. Naivu tikėtis, sakė kalbėtojas, jog paprastas pilietis, atsivertęs iš ryto Įstatymų sąvadą ir jį paskaitęs, nueis į teismą ir ten apsigins. Sąvadas jokios teisės nepadarys - žmogus be profesionalo pagalbos neapsigins. Be to, mūsų šalyje ir įstatymai kuriami kurioziškai. Pavyzdžiui, yra Sveikatos sistemos įstatymas, kurio niekaip negalima susisteminti. Arba pažiūrėkime į Sveikatos sistemos įstatymo kalbą: “… žmogus turi teisę į pirminę sveikatos priežiūrą tik gyvenamajame laikotarpyje…”, sakoma šiame įstatyme. Kaip tai išversti į žmonių kalbą? - klausė V. Andriulis.

Teisės akademijos docentė T. Birmontienė teigė, jog tokį sąvadą turėti gal būtų gerai… jei tik turėtume lėšų. Seminaro dalyviai pamąstė, kad dabar mūsų šaliai gal Įstatymų sąvado rengimas būtų ankstokas, tad gal geriau pasiruošti ir išleisti tikrai reikalingą Lietuvos Įstatymų knygą?

G.Zemlicko nuotraukose:

Teisininkas iš Vokietijos F. R. Heinze seminaro dalyviams aiškina kaip sistematizuojami įstatymai jo šalyje.

Kalba praktikas: advokatas dr. A. Dziegoraitis.