Juozas Elekšis

Pagrindinis klausimas - dėl gimnazijos statuso suteikimo 17 vidurinių mokyklų. Gimnazijų tarybos siūlymą tuo klausimu pateikusi ministerijos organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Rita Deskynaitė priminė, kad Gimnazijos koncepcijos reikalavimus įvykdė 17 vidurinių mokyklų. Svarbiausi šios koncepcijos reikalavimai - pedagogų pedagoginė ir vadybinė kvalifikacija ir kad būtų ne mažiau kaip du sustiprinto profilio dalykai. Kolegija taip pat nutarė leisti tęsti gimnazijų klasių darbą, vadovaujantis Gimnazijos koncepcija, 15 vidurinių mokyklų. Pranešėja pažymėjo, kad tuo, jog kuo greičiau vidurinės mokyklos gautų gimnazijos statusą, ypač rūpinasi Vilniaus meras Rolandas Paksas.

Gimnazijos statusas suteiktas dviejų profilių arba mišraus profilio vidurinėms mokykloms. Antai, Mažeikių “Gabijos”, Klaipėdos “Aitvaro” gimnazijos bus realinio, Kretingos pranciškonų, Trakų Vytauto Didžiojo - humanitarinio, o Jonavos Senamiesčio, Raseinių “Žemaičio” humanitarinio ir realinio profilio gimnazijos.

Gimnazijų statuso suteikimas ir gimnazijų klasių rezultatai rodo ir savivaldybių rūpestį savomis mokyklomis. Pavyzdžiui, net dviems Klaipėdos vidurinėms mokykloms suteiktas gimnazijos statusas ir net 6 Vilniaus vidurinės mokyklos tęs gimnazijų klasių darbą. Šiame sąraše po dvi Rokiškio ir Skuodo mokyklas. Deja, nė viename sąraše šiuo metu nėra Kauno, Šiaulių ir Panevėžio mokyklų. Rūpinamasi ir mokyklų aprūpinimu kompiuteriais. Antai Kauno “Santaros”, Kauno rajono Raudondvario mokyklos turi jų po 6. O Trakų Vytauto Didžiojo, Švenčionių Z. Zemaičio - net po 18. Štai Jurbarko Vidūno vidurinė mokykla turi net 29 kompiuterius - beveik 5 kartus daugiau nei kai kurios Kauno miesto mokyklos. Taigi teiginiai, kad kaimo mokyklų mokiniai turi mažiau galimybių konkuruoti su miestiečiais stodami į aukštąsias mokyklas, ne visada pagrįsti.