Roma Mikalauskienė

“Status” išvertus iš lotynų kalbos reiškia valstybę. Būtent statistika atspindi šalies mokslo laimėjimus, ekonominį lygį, mąstymo kultūrą. Statistiniai duomenys reikalingi visiems - genetikui, inžinieriui, fizikui, medikui ar politikui.

Tačiau, kaip savo pranešime teigė Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto skyriaus vadovas prof. habil. dr. Romualdas Grigas, visuomenės socialiniai pokyčiai yra ne tik išoriniai, bet ir vidiniai. Pavyzdžiui, mums gyvenant socializmo sąlygomis ypač svarbus buvo bendruomeniškumo jausmas. Dabar tai jau nebebūdinga, vyrauja konkurencija, lenktyniavimas. Statistika dar neišmoko apskaičiuoti, palyginti vidinio žmogaus gyvenimo, o jis, deja, lemia labai daug. Visų pirma nuo žmogaus vidinio gyvenimo priklauso visuomenės socialinė sveikata, tai yra kiekvieno šalies piliečio gyvenimo prasmės buvimas ar nebuvimas. Ar gavo žmogus norimą išsilavinimą, darbą, ar turi butą, šeimą? Svarbu ir tai, kokiai religinei bendruomenei jis priklauso, kokie jo kaimynai, ar turi jis draugų, kaip leidžia laisvalaikį, ar patenkina savo smalsumą ir t. t. Kaip matome, tai ne vien materialūs dalykai, tai ir visa moralinių vertybių sistema. Sunku šiuo metu samprotauti apie normalų šalies gyvenimą, - teigė prof. R. Grigas, - kai Lietuva Europoje pirmauja pagal savižudžių skaičių.

Kitas pranešėjas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Stanislovas Martišius apibrėžė mokslo ir statistikos sąveiką. S. Martišius paminėjo, jog pirmoji knyga, kurioje buvo pateiktas naujas visuomeninių masinių reiškinių tyrimo metodas pasirodė 1662 m. Londone. Tai buvo Džono Graunto (John Graunt) veikalas ilgu ir gan neįprastu pavadinimu “Gamtiniai ir politiniai stebėjimai, paminėti pateiktame sąraše ir atlikti naudojant mirtingumo biuletenius Džono Graunto, Londono gyventojo”. Toliau prof. habil. dr. S. Martišius nagrinėjo, kokį įnašą statistikos mokslui davė kiekvienas amžius. Pavyzdžiui, XVIII a. apibūdinti, pasak jo, tenka paminėti šiuos faktus:

- padidėjo mėginimų netiesioginių statistinių skaičiavimo būdu apskaičiuoti atskirų šalių nacionalines pajamas, šalies nacionalinį turtą. (Tai atliko chemikas A. L. Lavuazje ir matematikas P. Laplasas),
- Švedijos Karališkosios mokslų akademijos pastangomis įkurta pirmoji pasaulyje oficiali gyventojų statistikos žinyba (1740 m.),
- JAV 1790 m. atliktas pirmas visuotinis šalies gyventojų surašymas.

XIX a., kaip teigė S. Martišius, svarbiausiu mokslo pasiekimu reikėtų laikyti pačios šiuolaikinės statistikos ir metodologijos sukūrimą, kurio pradininkas - belgų mokslininkas A. Ketle (1796- 1874). Savo “socialinės fizikos” teiginiais šiuolaikinės statistikos kūrėjas konstatavo: ”…jei žiūrėsime į visumą, tai moraliniai arba dvasiniai procesai atitinka paprastuosius gamtos reiškinius. Juo didesnis tyrinėjamų vienetų skaičius, tuo silpniau matomos individualios fizinio arba moralinio pobūdžio ypatybės ir tuo daugiau reiškiasi tie bendrieji veiksniai, kuriais remiasi ir laikosi visuomenė”. XIX a. įvyko ir pirmieji tarptautiniai statistikos kongresai (per 1853 - 1875 m. jų buvo surengta net 9), o 1887 m. Romoje įvyko ir pirmasis Statistikos instituto posėdis. Šis Institutas ilgai buvo statistikos teoretikų koordinacijos centras.

XIX a. visose nepriklausomose Europos valstybėse susikūrė atskiros administracinės statistikos institucijos. XX a. susiformavo didžiausi taikomosios socialinės statistikos mokslo ir praktikos veiklos laimėjimai bei oficiali tarptautinė statistikos teorija ir metodika. Šioje srityje dideli nuopelnai priklauso buvusiai Tautų lygai (1919 - 1946 m.), vėliau čia daug nuveikė Jungtinės Tautos, Eurostatas, Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir kt. Tarptautiniai statistikos ir apskaitos standartai pagaliau tapo pasaulio verslo universalia kalba.

Kiti pranešėjai aiškinosi, kaip sekasi dirbti Lietuvos taikomosios socialinės statistikos specialistams atgavus šalies nepriklausomybę. Pažymėta, kad Lietuvos statistikos departamentas išspausdino leidinį “Lietuvos nacionalinės sąskaitos 1990 - 1996 m. “, kuriame sistetiniai Lietuvos gyvenimo rodikliai pateikti pagal sąskaitas ir ekonomines veiklos rūšis, nurodoma jų tarpusavio priklausomybė. Tai naujas žingsnis Lietuvos statistinių publikacijų istorijoje. Taip pat reikšminga informacija skelbiama leidinyje “Ketvirtinės nacionalinės sąskaitos”. Tai, kaip teigė Lietuvos statistikos departamento direktorius Petras Adlys, jau rimtas žingsnis į Europos Sąjungą. Tačiau kalbant apie Lietuvos statistikos ateities perspektyvas, sakė pranešėjas, nereikėtų pamiršti vienos tiesos: statistikos duomenis renka, grupuoja ir skelbia statistikos žinybos, juos išsamiai analizuoja ir visuomenei pristato, socialiniais faktais ir išvadomis pagrindžia mokslo įstaigos. Statistinių žinybų (biurų, departamentų ir pan.) uždavinys - surinkti statistinę informaciją ir ją publikuoti. Išsamus statistikos duomenų tyrimas, krašto ūkio ekonominės padėties stebėjimas, pasaulinio patyrimo metodų analizė, jų įsisavinimas bei pritaikymas savo šalies socialinės ir ekonominės politikos padariniams nagrinėti - statistikos valstybinės mokslo įstaigos uždavinys. Tik gaila, kad tokios žinybos Lietuva dar neturi.

Kalbėdamas apie mūsų šalies statistikos lygį Lietuvos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas dr. Albertas Šimėnas teigė, jog jis neatsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių. Seimo darbas specifinis, čia be statistinių duomenų neapsieisi. Priimant įstatymus tokie duomenys būtini bet kurioje srityje: mokesčių politikoje, sveikatos, švietimo sistemoje, svarstant biudžetą. Jie turi būti operatyvūs, išsamūs, patikimi. Tačiau operatyvumo ir pasigendame - daugiausia tenka naudoti 1995 m. statistinius duomenis. Tik svajoti galime apie tai, kad mums būtų pateikiama vakar dienos informacija. Susitinkame su visomis gyventojų socialinėmis grupėmis. Žmonės mums priekaištauja, kad mes, politikai, sužlugdėme Lietuvą, tačiau pradėjus vertinti ir analizuoti kitų kraštų ekonomines situacijas, pvz. Rusijos, Baltarusijos, kur net 2- 3 kartus žemesni atlyginimai, jie pradeda mąstyti. Mat statistiniai duomenys rodo ką kita. O skaičiais gyventojai pasitiki labiau nei politikų pažadais, postringavimais.

Europos Sąjungos šalys susikūrė Lietuvos įvaizdį pagal… 1995 metų statistinius duomenis. Tokie jiems buvo pateikti. Ir kai įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose, pasak Seimo nario, aiškini, jog yra ne taip, - užsieniečiai paprasčiausiai netiki, nes pasitiki tik statistika. Tad norint patekti į Europos Sąjungą reikia ir patikimos statistikos - būtent statistiniai duomenys ir parodys, ar esame geri partneriai.

Dabartinė Lietuvos visuomenė daug reikalauja iš statistikos žinybų ir jų darbuotojų: intelektualumo, kūrybiškumo, atsakomybės, tolerancijos, preciziškumo, duomenų tikslumo. Teisūs mūsų žmonės norėdami, kad Lietuvos ūkio politika būtų grindžiama ne aklu spėliojimu, intuicija ar kai kurių politinių veikėjų improvizacijomis, spekuliatyvinėmis nuotaikomis, o realizmu, kuris turi būti paremtas kruopščiais ir tiksliais statistiniais ūkio tyrimais. Nes nuo statistikos patikimumo, operatyvumo priklauso ir visų mūsų ateitis.

Virginijos Valuckienės nuotraukose:

Prezidiume - Lietuvos statistikos departamento direktorius Petras Adlys (iš kairės) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Stanislovas Martišius.

Seminaro dalyviai domisi naujais statistikos leidiniais.

LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas dr. Albertas Šimėnas aiškina, jog statistiniai duomenys daug gali papasakoti apie šalį ir jos žmones.