Dainos užbaigti grįžęs į Tėvynę

Daktaras Adolfas Damušis:
mokslininkas, rezistentas, visuomenininkas

Gediminas Zemlickas
Per Lietuvą nuvilnijo daktaro Adolfo DAMUŠIO 90-mečio sukaktuvių banga - Vilniuje, Kaune. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, technikos mokslų daktaras, ateitininkų ir katalikų visuomenės veikėjas, 1941 m. sukilimo vienas iš organizatorių bei vadovų, Laikinosios sukilėlių vyriausybės pramonės ministras - atrodytų, šioje asmenybėje glūdi ne vieno žmogaus nugyventas gyvenimas. Jis kupinas veiklos - visus šiuos 90 metų. Stipri tauta, išugdžiusi tokias asmenybes, grynuolius.

Adolfui Damušiui skirtoje biografijoje radau labai taiklų pasakymą - lietuvio inteligento etalonas. Išties pagal šią asmenybę galėtų būti matuo jamas laikas, įvykiai. Jis tarsi jungiamoji grandis sujungė dvi Lietuvas - dvi nepriklausomas valstybes.

Spinduliuojantis dvasios jaunyste

Įsimintini krikščioniškos išminties kupini žodžiai, kuriuos per akademikui Adolfui Damušiui skirtą jubiliejinį renginį pasakė Lietuvių katalikų mokslo akademijos prezidentas Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Boruta:

- Mes per daug prikaustę savo dėmesį prie praeities, jos žaizdų, patirtų, iškentėtų skriaudų, nuoskaudų. Amžinai ginčijamės dėl praeities, bet per mažai domimės dabartimi ir ateitimi. Per daug prisiminimų, tų skaudžių prisiminimų, ir per maža rimto žvilgsnio, ką mes galime daryti dabar, kad mūsų ateitis būtų šviesesnė ir gražesnė. Tai nėra palaiminga nei vaisinga, nei krikščioniška - skęsti prisiminimuose iš praeities, ir į dabartį bei ateitį žvelgti vien pesimistiniu žvilgsniu. Tai tarsi temdo visuomenę, žmones ir aitrina šiaip jau natūraliai egzistuojantį konfliktą tarp jaunosios ir vyresniosios kartos. Štai šiame fone ir mūsų jubiliatas - labai graži ir šviesi išimtis. Jis spinduliuoja dvasios jaunyste, visuomet pilnas šviesių rūpesčių, minčių ir idėjų. Ir tos mintys sukasi ne tiek apie praeities vertinimą, bet daug daugiau apie tai, kokia turėtų būti mūsų Tėvynės ir mūsų visuomenės dabartis ir ateitis.

Dr. Mindaugas Bloznelis bei išeivijos spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas Juozas Kojelis priminę jubiliato nuopelnus Lietuvai ir svarbesnius jo biografijos faktus kartu atsakė ir į viešai neištartą, bet potekstėje glūdintį klausimą: kokį gyvybės eliksyrą išrado ir vartojo sukaktuvininkas, kad išliko toks jaunatviškas, šiuolaikiškas, į ateitį nukreiptu žvilgsniu? Išvada lyg ir akivaizdi: nuolatinis veikimas kitų žmonių, savo tautos labui. Pagaliau juk viena išplaukia iš kito.

Idealistų kartos atstovas

Biografijos įvykiuose tikriausiai visada galima aptikti esminių faktų, rodančių ir tam tikrą asmenybės dvasios augimą. Žinoma, čia būtų sunku išvengti ir tam tikro subjektyvumo vertinant, nes kiekvienas galime sureikšminti skirtingus įvykius ar juos sukėlusias priežastis.

Vis tik manau, kad labai svarbu yra tėvų nuostatos. A. Damušis gimė 1908 m. birželio 16 d. Mogiliovo gubernijoje, Tošicoje, geležinkelininko Prano Domaševičiaus šeimoje. Ten Adolfas, vienas iš keturių vaikų, ir baigė penkiaklasę mokyklą. Sekėsi matematika. Lietuviškai nemokėjo, bet tėvas pabrėždavo esąs lietuvis, auklėjo vaikus katalikiškai. Skaitydamas H. Senkevičiaus romaną “Ugnimi ir kalaviju” Adolfas aptiko bendrapavardį Damušį, ir tai skatino jaustis lietuviu.

1920 m. šeima grįžta į Lietuvą. Adolfas išmoksta lietuviškai, mokosi Panevėžio gimnazijoje, kur klauso taip pat ir rašytojo J. Lindės Dobilo pamokų. Daug skaito - Tolstojų, Dostojevskį, Turgenevą, vėliau ir Vakarų Europos klasikus. Gyvenimo prasmės ir vietos gyvenime ieškojimai paskatino su draugais susiburti į moksleivius ateitininkus. Profesorių Prano Dovydaičio, Stasio Šalkauskio, Prano Kuršaičio pastangų dėka ateitininkų veikla buvo kreipiama ugdyti sąmoningą kataliką ir pilietį - dvasiniam ir intelektualiam brandinimui. Šios nuostatos galėjo tarpti tik demokratinėje visuomenėje, bet ne autoritarinio režimo, kuris po 1926 m. perversmo susiklostė Lietuvoje, sąlygomis.

Baigęs Panevėžio gimnaziją 1928 m. A. Damušis įstoja į Kauno universiteto Technikos fakultetą ir tuojau pat kooptuojamas į Lietuvos moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdybą, o 1930-1931 m. renkamas šios sąjungos pirmininku. Uždraudus moksleivių ateitininkų veiklą A. Damušis 6 mėnesiams išsiunčiamas į Varnių koncentracijos stovyklą. 1932 m. su kitais Technikos fakulteto ateitininkais įkuria ateitininkų korporaciją “Grandis”, išrenkamas jos pirmininku, o po metų - Kauno studentų ateitininkų sąjungos pirmininku. Ši veikla ugdė idealistų kartą, kuri lemtingais istorijos momentais imsis atsakomybės už Tėvynės likimą.

Už lietuvišką prekę

Klystume, jeigu mėgintume apeiti profesinę jubiliato veiklą. Trečią dešimtmetį jau buvo suprasta, kaip svarbu ugdyti šalies pramonę, didinti valstybės pajamas, žmonių užimtumą. Šie klausimai nagrinėti ir “Grandies” korporantų renginiuose. 1934 m. baigęs VDU Technikos fakultetą A. Damušis apgina cheminės technologijos inžinieriaus diplomą ir kviečiamas dirbti į prof. Prano Jodelės vadovaujamą katedrą. Čia didžiausią dėmesį skiria cemento pramonei kurti - ekspedicijose ieško žaliavų, nagrinėja technologijas.

1937-1938 m. A. Damušis specializuojasi Berlyno ir Frankfurto universitetuose, rengia daktaro disertaciją, kurią ir apgina 1940 metais. Jis parengia Skirsnemunės cemento fabriko techninį projektą, su “Škodos” gamykla (Čekoslovakija) tariasi dėl įrenginių komplektavimo. Su Leonu Prapuoleniu, Pranu Padaliu ir kitais bendraminčiais įkuria AB “Gulbė” ir siekia importuojamas prekes pakeisti lietuviškomis.

Rezistentas

Visus šiuos siekius nutraukia sovietų okupacija. A. Damušis tęsia darbą VDU, įsitraukia į Lietuvos aktyvistų fronto veiklą. Būtent ateitininkai jau įgiję priešinimosi įgūdžių tampa viena iš labiausiai organizuotų jėgų, galinčių pasipriešinti okupantams. Tiek sovietams, tiek vėliau naciams. A. Damušis - vienas iš pagrindinių 1941 m. birželio 23 d. sukilimo Lietuvoje vadovų, kartu su Leonu Prapuoleniu, Pilypu Naručiu vadovauja sukilimo štabui. A. Damušis Laikinosios vyriausybės sudėtyje skiriamas pramonės ministru. Ši vyriausybė per neįtikėtinai trumpą laiką sugebėjo šalyje atstatyti administracinę ir ūkinę veiklą. Okupacinei nacių valdžiai nutraukus Laikinosios vyriausybės veiklą, jau buvo parengta dirva pasipriešinimui. Įkuriamas Lietuvių fondas, kurio vienu svarbiausių vadovų tampa A. Damušis. Jis dalyvauja įkuriant Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK’ą) ir tampa jo vicepirmininku.

1944 m. birželio 16 d. VDU Technologijos fakulteto dekanas doc. A. Damušis nacių suimamas, kalinamas Vokietijos kalėjimuose. Sąjungininkų išlaisvintas vadovauja lietuvių gimnazijai Vokietijoje, telkia jaunimą.

Užjūryje

Kaip matėme, reiškęsis mokslo, visuomeninės veiklos, jaunimo auklėjimo ir pramonės kūrimo darbe A.Damušis Tėvynės pašauktas neabejodamas įsijungė į rezistencinę kovą. 1947 m. su šeima atvykęs į JAV vėl galėjo grįžti prie mokslinių studijų, tyrimų ir pramonės reikalų. Užpatentavo apie 20 išradimų. Lietuva nebuvo pamiršta. 1958 m. “Laisvės” žurnale jis rašo apie nepriklausomos Lietuvos tiksliųjų mokslų ir pramonės pažangą, maža to - prognozuoja augimo sąlygas išsilaisvinusioje Lietuvoje. Prieš 40 metų jis numato būsimą atominės energetikos reikšmę pramonės plėtrai, palankias sąlygas prognozuoja azotinių trąšų, statybinių medžiagų, žemės ūkio perdirbimo ir kt. pramonei.

Kalbėdamas net apie praktiškiausius dalykus A. Damušis propaguoja pasišventimą, idealizmą, aukojimosi dvasią. Jis - Ateitininkų federacijos tarybos pirmininkas, Lietuvių katalikų federacijos pirmininkas, Lietuvių fronto bičiulių tarybos pirmininkas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1964 m.), prof. Stasio Šalkauskio kūrybinės premijos laureatas. A. Damušiui visuomeninė veikla - tai konkretus darbas. Jis “Dainavos” jaunimo stovyklos kūrėjas (beje, tai visos Damušių šeimos rūpesčio objektas), kruopščiai renka duomenis apie sovietų ir nacių prieš lietuvių tautą vykdyto genocido nuostolius. Šie duomenys beveik tiksliai sutapo su vėlesnių tyrinėtojų darbo rezultatais.

Šiomis dienomis JAV laukiama išeinant naujos Adolfo Damušio knygos anglų kalba “Lietuvos rezistencinio laikotarpio istorija”. Autorius nagrinėjo Vokietijos ir JAV archyvus, telkėsi autentiškus dokumentus, lygindamas su kitais šaltiniais formulavo savo tezes.

Taigi, gyvenimas pakreipė taip, kad dr. Adolfas Damušis - ne tik cheminės technologijos bet ir istorijos srities mokslininkas. Kartu su žmona p. Jadvyga savo gyvenimo saulėlydį jis pasitinka Lietuvoje.

Autoriaus nuotraukose:

Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas daktaras Adolfas Damušis.

Linksma sukaktuvių minėjimo akimirka: iš kairės - prof. Jonas Kubilius, dr. Adolfas Damušis, LKMA prezidentas vyskupas Jonas Boruta ir p. Jadvyga Damušienė.

Adolfas Damušis su žmona Jadvyga gyvenimo saulėlydį pasitinka Lietuvoje.

Poetas Justinas Marcinkevičius su žmona Genovaite ir monsinjoru Kazimieru Vasiliausku.

Bendražygių gėlės jubiliatui.