Lietuva ruošiasi įsijungti į Socrates Erasmus programą nuo kitų metų, teisė pateikti paraiškas bus suteikta jau nuo šių metų rudens.

Per Socrates programą Lietuvos aukštojo ir aukštesniojo mokslo institucijoms atsiveria teisinės galimybės tapti lygiavertėmis bendradarbiavimo partnerėmis su visų Europos Sąjungos šalių analogiškomis institucijomis, kuriasi plačios perspektyvos Lietuvos studentams gauti paramą studijoms Europos šalių universitetuose.

Partnerystė lygiaverčio bendradarbiavimo pagrindu turi daug privalumų, tačiau kartu kelia ir žymiai didesnius reikalavimus. Erasmus programa vadovaujasi bendro finansavimo principu. Tai tik parama jau esamam bendradarbiavimui, bei paskata jį plėtoti, užmegzti naujus ryšius. Tačiau lėšų vien tik iš Socrates programos fondų pilnaverčiam bendradarbiavimui nepakanka. Reikia ieškoti ir papildomų finansavimo šaltinių. Kita vertus, kaip tvirtino seminaro svečiai p. Bengtas Nilssonas iš Lundo universiteto, p. Jochenas Hellmannas iš Hamburgo universiteto, Erasmus programa turi gerą vardą ir yra gana populiari tarp Europos universitetų. Joje dalyvausiančių Lietuvos institucijų galimybės ir patrauklumas Europoje žymiai padidėja.

Taigi universitetams atsiveriančios galimybės priklausys nuo jų sugebėjimo jomis pasinaudoti. Šios galimybės tuo tarpu tiesiogiai priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos universitetai galės šiam bendradarbiavimui papildomai skirti.

Būtent šią papildomo finansavimo problemą iškėlė seminarą vedęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis. Jis teigė, kad didesnė Vyriausybės parama yra politinė pareiga, kuriai lig šiolei Vyriausybės institucijos skyrė nepakankamai dėmesio. Tarp asocijuotų ir kitų Vidurio Europos šalių Lietuva, skirdama mokslui tik iki 3 proc. biudžeto, pranoko tik Albaniją. “Jei padėtis nepasikeis, bus sunku oriai grįžti į Europos mokslo bendriją, kur buvome prieš kelis šimtus metų,”- teigė VU rektorius. Prof. R. Pavilionis taip pat pabrėžė geresnio administracinio susiklausymo Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje reikmę.

Buvęs švietimo ir mokslo viceministras Jonas Rytis Puodžius akcentavo konkurencijos tarp paramos siekiančių universitetų principą. Viceministras taip pat papasakojo apie Mokslo ir studijų departamento įkūrimą, planus pasitelkti daugiau kvalifikuotų specialistų, padėsiančių geriau spręsti iškilusias problemas.

Rektorių konferencijos pirmininkas prof. Juozas Antanavičius, apgailestavo, kad Socrates-Erasmus programa pradedama konkrečiai įgyvendinti tik dabar. Jis minėjo, kad universitetus baugina šio proceso biurokratizmas, nepakankama Vyriausybės parama. “Per programas ateina ne tik parama, bet ir pasitikėjimas”- kalbėjo prof. Juozas Antanavičius.

Universitetų atstovai nusprendė, kad iškilusias problemas reikės dar kartą aptarti, įtraukti į dialogą visas atsakingas valdžios institucijas. Pozityvus universitetų apsisprendimas suteikė tvirtą pagrindą tikėtis, kad atsakingos valstybės institucijos negalės nepasekti jų pavyzdžiu.

Erasmus programa suteikia naujas bendradarbiavimo tarp Vyriausybės ir universitetų galimybes, siūlo konstruktyvų tokio bendravimo modelį, brėžia naujas švietimo sistemos aukštojo mokslo srityje gaires.

Erasmus programa susideda iš dviejų pagrindinių dalių – sutarčių tarp mokymo institucijų ir stipendijų studentų išvykoms.

Sutartys sudaromos tarp universitetų ir Europos Komisijos. Lietuvoje teisę dalyvauti Erasmus programoje turi ir dešimt Švietimo ir mokslo ministerijos atrinktų aukštesniojo mokslo institucijų. Todėl kalbant apie universitetus turimos omenyje ir jos, joms taikomos tos pačios procedūros, suteikiamos tos pačios teisės. Reikia pastebėti, kad toks demokratiškas požiūris reikalauja papildomų praktinių sprendimų, bei dar kartą iškelia didesnės Vyriausybės paramos problemą.

Taigi institucijų sutartyje su Europos Komisija universitetai teikia savo bendradarbiavimo planus su įvairių Europos šalių partneriais. Čia surašomos anksčiau sutartos keitimosi studentais ir dėstytojais programos. Jos išdėstomos pagal šalis ir disciplinas. Pateikiami studijų tobulinimo, kursų steigimo, bendri mokymo programos vystymo su Europos partneriais planai. Europos Komisija iki 1998 m. lapkričio 15 d. surinkusi visų Europos šalių paraiškas per 5-6 mėnesius atrinks ir nuspręs, kiek kokiai šaliai ir institucijai skirti lėšų. Paprastai skiriama tik dalis universitetų pageidaujamo finansavimo, nes parama priklauso nuo ES Socrates biudžete konkrečiai šaliai skirtų lėšų. Lietuva galės išnaudoti Lietuvos Vyriausybės (su PHARE pagalba) į Socrates biudžetą įneštą pinigų kiekį. Preliminariais skaičiavimais Erasmus programai tai turėtų būti ne mažiau kaip 3 mln. litų. Tiek pinigų užteks paremti maždaug 300 studentų studijas (vidutiniškai 300 ekiu per mėnesį 7 mėnesių trukmės studijoms), skirti vidutiniškai maždaug 30000 Lt kiekvienai dalyvavimo teisę turinčiai institucijai. Kadangi sutartys tarp institucijų sudaromos su Europos Komisija, ji ir skirsto bei kontroliuoja lėšų šiai priemonei naudojimą, universitetai, norintys pretenduoti į paramą, turės išmokti sklandžiai žaisti biurokratinius žaidimus, įrodyti, kad europinių standartų diegimas yra jų vidinės veiklos prioritetas.

1999 m., skirtingai nei 1996-aisiais, universitetai nebus griežtai įpareigoti vykdyti visų Institucinėje sutartyje numatytų veiklų, jei EK skirtų lėšų tam nepakanka. Tačiau efektyviai įgyvendindami numatytus planus, universitetai galės tikėtis daugiau paramos ateityje.

Šiuo metu Lietuva vis dar laukia galutinio Europos Komisijos sprendimo, atveriančio Lietuvai galimybę dalyvauti Socrates programoje. EK pareigūnai tvirtina, kad tai neturėtų užtrukti daugiau nei iki rudens. Nacionalinė Socrates programos agentūra - Socrates fondas- pasiruošusi suteikti papildomos informacijos. Tarnybos telefonas/faksas: 61 05 92, adresas: Geležinio vilko g. 12, 2001, Vilnius.