Juozas Lėlaitis |
|
Medicinos bibliotekoje vykusiame Veiklios ilgaamžystės akademijos posėdyje išklausytas Kauno medicinos akademijos rektoriaus prof. Viliaus Grabausko pranešimas. Pranešėjas pateikė labai įdomių faktų. Suomijos Karelijos srityje daugiausia žmonių mirdavo nuo išeminės širdies ligos pasaulyje. Ėmus mokyti gyventojus sveiko gyvenimo būdo per keliasdešimt metų jų švietimo, aplinkos apsaugos, taip pat ir sveikatos rezultatai iš esmės pasikeitė. PSO duomenimis, ilgaamžystę paveldimumas ir aplinka lemia po 20 proc. o gyvenimo būdas - net 50 procentų. Medicinos darbuotojų indėlis - vos 10 procentų. Gyvenimo trukmę net 11,7 proc. lemia mityba, tabakas - 6 proc. hipertenzija - 2,8 proc., geriamas vanduo - 5,3 proc., alkoholis - 1,5 procento. Tie duomenys patvirtina, kad pusę mirčių užprogramuojame patys.
Amerikiečių mokslininkai tyrimais nustatė stulbinančius rezultatus. Tik 3,5 proc. mirtingumas sumažėjo dėl šiuolaikinės karonarinės chirurgijos ir 4,5 proc. - dėl reanimacijos metodų ištobulinimo. Tuo tarpu sumažėjus rūkorių skaičiui, mirtingumo lygis krito 24 proc., pradėjus naudoti daugiau augalinio maisto - 20 procentų. Galiausiai valstybei visos profilaktinės priemonės, gyventojų švietimas ta linkme kainavo tik 3 proc. sveikatos apsaugai skirtų lėšų, bet tai davė du trečdalius efekto. Tiesioginiam žmonių gydymui išleista 97 proc. lėšų, bet tai davė tik trečdalį efekto.
Profesorius sakė, kad neramina gyvenimo trukmės trumpėjimo tendencijos mūsų šalyje. Mes gyvename 14 -15 metų trumpiau nei švedai. Pagal savižudžių skaičių atsidūrėme pirmose gretose pasaulyje. Vyrai dėl nenatūralių mirčių žūva 6 kartus dažniau nei moterys. Į tokią negarbingą vietą mus pastatė gausūs kaimo savižudžiai. Viena iš priežasčių - kad kaime daug jaunų žmonių liko be žemės, darbo, paplito girtavimas. Dažnai dėl to susergama depresija ir nusižudoma. Profesorius sakė, kad Lietuva tarp 51 Europos šalies yra aštuntoji, kuri patvirtino Nacionalinę sveikatos programą, yra tarp keturių žemyno šalių, kurios turi Paciento teisių įstatymą, bet mūsų šalyje sveikatos apsaugai skiriama per mažai lėšų - tik 4 proc. bendro nacionalinio produkto, o Europos šalys tam skiria vidutiniškai 8 proc. (Vokietija - net 11 proc.). |