Alina Žebrauskaitė-Japyškienė

Skirtingai negu įtikinėjimas, įtaiga prasiskverbia į žmogaus psichinę sferą nesąmoningai ir ypatingai neapdorojama.

Informacija, einanti iš lyderio į minią, pereina per tam tikrą pasitikėjimo-nepasitikėjimo filtrą. Įvairiomis sąlygomis tas filtras vis kitoks.

Politinio lyderiavimo socialinio psichologinio mechanizmo pagrindas - žmonių pasitikėjimas lyderiu, kuris tolygus jausmui ir suvokimui, kad lyderis priklauso saviems - bendrajam “mes”.

Kitais atvejais, jei lyderio ir žmogaus santykiai šalti, lyderis daro poveikį kitiems sąmonės valios komponentams. Čia pasitikėjimas, savanoriškas paklusimas jau nereikalingas - vartojama pripažinta įstatymu valdžia, spaudimas, prievarta.

Kad lyderis atsidurtų kategorijoje “mes”, būtina bendri interesai bei vertybinės orientacijos, bendri tikslai ir jų realizavimo keliai.

Štai toks suprastintas lyderio ir pasekėjų tarpusavio santykių modelis. Realiame gyvenime lyderis nebūna vienas ir vienintelis. Tai gali būti žmonių grupė, socialinis institutas arba jo organas.

Aukščiausias autoritetas charakterizuojamas ne tik tuo, kad lyderiui paklūsta tam tikra bendrija (“mes”), tačiau jis pats priklauso ir paklūsta “mes” visumai.

Žmonėms įteigti galime tik tai, kas atitinka jų interesus ir poreikius, valią. Žmonės lyderį gimdo ir psichiškai indukuoja.

Renkant lyderį, didelį vaidmenį vaidina stereotipai (iš asmeninės patirties neišplaukiantys suprastinti vaizdiniai). Abstrakcijų sudaiktinimo sistema paverčia lyderio įvaizdį realiu faktu. Tikras lyderis tarsi pakeičiamas surogatu. Dar vienas tokio savotiško pakeitimo - žmonių poreikis suprastintas mąstymui. Stereotipai čia kaip sąlyginės etiketės, klijuojamos žmonėms ir įvykiams. Politikos sferoje stereotipai numato manipuliavimo požiūriais, nuomonėmis sistemą. Tam padeda ir žiniasklaida.

Be bendros įtaigos, egzistuoja ir situacinė įtaiga, kuri yra visuomenės psichikos būsenų anomalijų, informacijos trūkumo pasekmė. Tokioje situacijoje susilpnėja kritinis požiūris į pranešimus. Situacinis įtaigumas sustiprėja visuomeninio socialinio nepastovumo sąlygomis, esant ilgalaikėms krizėms. Tokiu metu didelės žmonių grupės demoralizuotos. Ypač didmiesčiuose, kur žmonės atitrūkę nuo savo šaknų ir praradę socialinę kontrolę bei bendravimo ryšį. Tokiais atvejais daryti įtaką galima kaip bandai.

Įtakos pasiekiama kryptingai ideologiškai ir psichologiškai veikiant masės sąmonę. Tikslingai mažinama žmonių savigarba, griaunamas pasitikėjimas nacionalinėmis kultūrinėmis vertybėmis, tautai primetamas kaltės jausmas ir nepilnavertiškumo kompleksas.

Efektyvios įtaigos metodų yra nemažai.

Etikečių kabinėjimas naudojamas, kai publikos akyse norima apjuodinti idėją ar asmenybę. Naudojamos įžeidžiančios etiketės arba metaforos, žadinančios neigiamą vertinimą. Teigiamos idėjos arba asmenybių savybės nutylimos.

Atvirkštinis metodas - Švytintis apibendrinimas. Žmogus arba idėja pavadinami apibendrintai teigiamai. Šiuo atveju nuslepiamos neigiamos idėjos ar asmenybės pusės.

Įvaizdžio perkėlimas iš vieno asmens į kitą. Šiuo atveju lyderis lyginamas su garsia ir populiaria asmenybe, publikai žadinamos teigiamos asociacijos (pvz.: A. Paulauskas - lietuviškas Kenedis, V. Landsbergis - mūsų Basanavičius ir t.t.).

Vienašalis tendencingas pateikimas tiek teigiamų, tiek neigiamų faktų. Pateikiami tokie faktai, kurie verčia žmones daryti išvadas, kurias įteigia komunikatoriai.

Manipuliavimas slaptumu - tikslingas informacijos nutekėjimas. Tai geras būdas įtikinti mases, kad kokia nors partija ar lyderis slapta tvarko savo reikalus.

Emocijų žadinimas. Tai būdas, apeliuojantis į žmonių jausmus: baimę, pavydą, gailestį, užuojautą, pyktį ir pan. Šiuo atveju naudojamos labai stiprios paskatos, vartojama hiperbolizacija, argumentai emocionaliai nudažomi ir kartu bukinamas racionalus informacijos apmąstymas.

Totali svetimų idėjų kritika. Jei kitų lyderių idėjos niekam tikusios, vadinasi, mano geros. Ir nereikia jokių įrodymų.

Žinoma, suvokimas yra subjektyvus dalykas, tačiau kai kurias publikos reakcijas galima numatyti.

Nederėtų pamiršti ir neformaliosios politinės komunikacijos reikšmės. Jei anksčiau minėtus efektus galėjo perteikti žiniasklaida, gandus paprastai perduoda žmogus žmogui žodžiu. Gandas - tai speciali nuomonė, pasakymas, kurį perduodant nepateikiami patikimi tikrumo standartai.

Politinė įtaka bei valdžia stiprinama ir skandalais. Skandalas -socialinių normų pažeidimas, tačiau jo reikšmė, ypač išsivysčiusiose šalyse, labai didelė. Jie gali nuversti prezidentą, vyriausybę ir stipriai papurtyti valdantįjį elitą. Skandalo priežastimi gali pasitarnauti kokia nors politiko charakterio ar asmenybės ypatybė.

Vienas iš būdų apsiginti nuo skandalo - visiškai jį ignoruoti arba neigti visus kaltinimus. Įrodyta, kad net dalinis įvykdytos klaidos pripažinimas finansinėje sferoje arba šeimoje keičia gyventojų vertinimus.