Renginio organizacinio komiteto pirmininkas, Lietuvos sociologų draugijos skyriaus vadovas prof. J. Leonavičius pirmininkavo gausiausiai sekcijai - “Sociologijos istorija ir teorijos” (perskaityta apie 40 pranešimų). Šalies sociologijos mokslo transformacijas apžvelgė Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. B. Melnikas. Įdomūs kauniečių tyrimai apie Lietuvos totorius (autoriai doc. R. Makaveckas ir E. F. Dzenajavičienė) ir čigonų padėtį mūsų šalyje (pranešėja L. Laurinavičiūtė). KTU doc. A. Samuolis pateikė nepilnamečių nusikalstamumo pasaulio šalyse ir Lietuvoje socialinę charakteristiką. Bene pirmą kartą platesnės analizės sulaukė šeimyniniai vaikų namai (tyrėjos KTU mokslininkės J. Guščiuskienė ir A. Novelskaitė). Konferencijos dalyviams pranešimą apie sociologiją Švedijoje perskaitė Linčiopingo universiteto prof. M. L. Sanden. Prof. J. Leonavičius pasidžiaugė, kad sekcijoje daugiausia pranešimų skaitė jauni mokslininkai iš beveik dvidešimties šalies ir užsienio institucijų.

Ne tik darbų gausumu, bet ir plačia tyrimų tematika pasižymėjo antroji sekcija “Sociologinių tyrimų rengimas, vykdymas ir rezultatai”, vadovaujama profesoriaus Kazio Kardelio. Sekcijos pirmininkas išskyrė doc. I. Luobikienės vadovautų sociologinių tyrimų medžiagą “Kokio Kauno norėtume savo vaikams ir anūkams XXI amžiuje”. Įdomūs buvo KTU atstovių R. Brazienės ir doc. I. Leliūgienės pranešimai (apie lyčių vaidmenis lietuvių šeimoje ir apie 14 - 17 metų vaikų požiūrį į šeimą, kaip į socializacijos veiksnį). Plačią Kauno bedarbių moterų sociologinę charakteristiką pateikė A. Kisielienė. Brandumu pasižymėjo LKKI atstovo R. Malinausko tyrimai.

Antrąją konferencijos dieną vyko dviejų sekcijų posėdžiai. Pirmininkaujant Medicinos akademijos profesoriui Antanui Goštautui kalbėta apie sveikatos socialines problemas. Vaikų gyvenimo kokybės problemą ir moksleivių santykius su bendraamžiais nagrinėjo KMA biomedicininių tyrimų instituto atstovės S. Gradeckienė ir L. Stankevičienė. LMA Kardiologijos instituto mokslininkės pateikė tyrimų duomenis apie paauglių narkotinių medžiagų vartojimą ir ryšį su asmenybės bruožais bei sveikata. LKKI prof. E. Grinienė kalbėjo apie moksleivių požiūrį į sveikatą ir sąsają su neuroziniais negalavimais.

Prof. A. Goštautas išsamiai išanalizavo 20 metų tyrimų duomenis apie vyrų gyvenimo stiliaus ypatumų ryšį su mirtimi. KMA mokslininkė R. Vaitkienė kalbėjo apie Kauno vyresnio amžiaus žmonių socialinių problemų ypatumus, o KTU sociologės J. Guščinskienė ir A. Novelskaitė išryškino neįgaliųjų integracijos į Lietuvos visuomenę problemas.

Pasak prof. J. Leonavičiaus, pirmąkart šiuose tradiciniuose Kauno sociologų forumuose specialistai pateikė mokslinių tyrimų ataskaitas apie stojimo į aukštąsias mokyklas veiksnius ir motyvus”. Išklausyti Medicinos ir Veterinarijos akademijų, Technologijos ir Žemės ūkio universitetų bei Kultūros instituto atstovų pastebėti dėsningumai.