Antanas Žiblaitis |
|
Daugelio žmonių klausinėjau, kas bendro tarp stručio ir kėdės. Tik vienas abejodamas numykė: Gal kad abu turi kojas? Deja, toks spėjimas ne mokslinis. Esmė ta, kad žmogui, atsisėdusiam aukšton pareigūno kėdėn, atsiranda sindromas nieko negirdžiu, nieko nematau, kuris visai nepelnytai žurnalistų ir mokslininkų pastangomis pavadintas stručio vardu. O buvo taip. Kažkoks žurnalistas Afrikoje pamatęs kažką knebinėjantį strutį pagalvojo, kad šis taip persigando baltojo žmogaus, kad net galvą panardino smėlyje. Žinoma, tai aprašyta reportaže. Unikalų faktą savo knygon įrašė vienas mokslininkas. Jį cituodamas tai paminėjo kitas (ak, tas citavimas!). Mokslo garbei tenka pasakyti, kad šis nesusipratimas greitai buvo ištaisytas, bet vis kas nors neapsižiūrėjęs pamini tokį paukščio poelgį. Kažkoks pedantas apskaičiavo, kad tas stručio sindromas paneigtas per 50 kartų, o jis vis gyvuoja, ir tiek. Įdomiausia, kad cituojantys nesusimąsto, kaip toks kvailas paukštis iki šiol neišnyko. Jei tai būtų tiesa, kokia paprasta būtų šių paukščių medžioklė! Užsidėjai kokią siaubingą kaukę ir ėmei artintis prie stručių bandos. Šie visi tuoj šmakšt galvas į smėlį. Tada nusiimi kaukę ir bėgi tekinas artyn. Kol atbėgi visi jau uždusę. Susirenki kaip baravykus ir keliauji. Nežiūrint teiginio kvailumo (nes tokia mintis negalėjo gimti net mažoje stručio galvelėje) jis įsigalėjo amžiams. Dėl to neprotestuoja nė viena gyvūnų apsaugos draugija (o koks triukšmas kyla palietus šunelių ar katyčių garbę!). Taigi nori nenori, jei nematai ar negirdi realaus pavojaus, esi strutis. O kiek tų tariamų stručių gyvenime, ypač sėdinčių aukštose kėdėse! Prichvatizavimo metu nukentėjo daug mokslinės įrangos. Rodos kryžiumi ją gindami turėjo gulti direktoriai, garsūs mokslininkai. Negulė. Gal todėl, kad krentant ant grindų iš aukštos kėdės galima skaudžiai užsigauti? Mokslo pasaulyje kažkas net paleido lakų posakį: Kuo daugiau Seime ir Vyriausybėje mokslininkų, tuo blogiau mokslui. Matyt, todėl dabar ir skiriant ministru nereikalaujama aukštojo išsilavinimo. Jau visi mato, kad koks nors ministras nesusitvarko, bet jis vis dar liaupsinamas ir tame liaupsių chore vedantieji aukštose kėdėse sėdinčių mokslininkų balsai. Svarbu įtikti dar aukščiau sėdintiems, ir geriau nieko nematyti bei negirdėti, nes, neduok Die, jei tikrai kas pasiklauso pokalbių, velniai žino kuo visa tai gali baigtis - dar kėdė subraškės. Taigi tarp kėdės ir stručio tikrai yra kažkas bendro. Neįrodyta tik, kodėl aukšton kėdėn atsisėdęs suserga tuo sindromu. Tikėsime, kad ir tuo klausimu galų gale pasirodys monografija. |