Pastebima Vakarų šalių partnerių tendencija mažinti lėšas Lietuvos studentų studijoms užsienyje, rengiant Baltijos respublikas tapti lygiaverčiais Vakarų šalių partneriais po įstojimo į Europos Sąjungą. Todėl studentų studijos užsienyje organizuojamos kiekvienu atveju ieškant lėšų skirtinguose šaltiniuose - fonduose, įstaigose, privačiose įmonėse.

Dėl netinkamų Lietuvos Vyriausybės nustatytų nacionalinių prioritetų didžiosios aukštosios mokyklos nepalieka galimybės mažesnėms gauti lėšų mokslui ir studijoms iš “Tempus” programos. Taip pat stokojama ir valstybinių įsipareigojimų finansiškai remti įsijungimo į Europos Sąjungą programas. O juk pasirengiamieji darbai reikalauja investicijų.

2. Įsijungimo į tarptautines programas problema.

Nepakankamai apibrėžti naujų tarptautinių programų projektų vertinimo kriterijai, ne visada suderinti koordinatorių ir kontraktorių veiksmai. Dėl prasto projektinių paraiškų rengimo darbų suplanavimo (darbai nustumiami paskutinėms dienoms), nepakankamai aktyviai įsijungiama į Europos Bendrijos mokslo ir technologijų plėtros programas. Dažnai universitetų mokslininkai nusivilia, kai rengiant individualius tarptautinių programų projektus reikia skirti labai daug pastangų ir laiko, o sėkmės tikimybė labai maža. Per kelerius ateinančius metus, kai Lietuvai už dalyvavimą šioje programoje reikės mokėti savo įmokų dalį, galimybės įsijungti į “Framework” gali ne tik nedidėti, bet net mažėti.

3. Tarptautinių programų koordinavimo problema Lietuvoje.

Mūsų šalis gali kvalifikuočiau įsijungti į tarptautines programas. Tam derėtų pasinaudoti aukštųjų mokyklų siūlymais. Siekdami surinkti ir išnagrinėti šiuos siūlymus, organizavome apklausą. Joje dalyvavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai bei tarptautinių programų koordinatoriai. Jų išsakytus siūlymus suskirstėme į dvi grupes.

Kas siūloma dėl studijų institucijose tarptautinių programų lėšų racionalesnio panaudojimo?

Šiuo klausimu išsiskiria kelios nuomonės. Vieni įsitikinę, jog daug racionaliau būtų tarptautinių programų lėšas naudoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms viena ar kita problema yra aktuali, poreikiams tenkinti. Tam reikia dalykiškesnio tarptautinių programų koordinavimo ir kontrolės.

Kiti mano, kad racionaliausia būtų turėti lėšų studentų tarptautinėms studijoms pačių aukštųjų mokyklų biudžete ir dirbti dvišalių sutarčių pagrindu, keičiantis studentais su Vakarų partneriais. Studentų ir jaunųjų mokslininkų mokslinio-tiriamojo darbo projektams bei stažuotėms užsienyje remti turi būti įsteigtas atskiras fondas.

Treti pageidautų, kad daugiau lėšų būtų skiriama moderniai aparatūrai įsigyti ir jos techninei priežiūrai vykdyti. Projektuose, susijusiuose su lauko eksperimentiniais darbais, turėtų būti numatytos didesnės lėšos ir galimybės projekto dalyviams išvykti ilgesnėms stažuotėms kvalifikacijai kelti. Siūloma panaikinti ir ilgalaikio naudojimo mokslo tyrimo priemonių apribojimą naudoti ją tik projekto tikslams. Manoma, kad atsižvelgiant į šalies bendrą nacionalinį produktą, pragyvenimo lygio pakeitimus, turėtų būti atliekama kasmetinė projekto lėšų (arba dalies jų) indeksacija. Turėtų būti numatomos lėšos bei atlyginimai atsakingiems atstovams už atliekamą darbą ir tokiuose tarptautiniuose projektuose kaip “Tempus JEP” ( iki šiol tai nebuvo planuojama).

Aukštosiose mokyklose vyrauja įsitikinimas, kad mokslui ir studijoms skirtos tarptautinės lėšos turi būti aiškai išskirtos. Manoma, kad pirmiausia turėtų būti finansuojami tie mokslinio tiriamojo darbo projektai, kurių tarptautinis prestižas neabejotinas. Projektų vykdytojai turėtų įsipareigoti skelbti tyrimų rezultatus užsienyje išleistuose mokslo žurnaluose ir straipsnių rinkiniuose, kurių redakcines kolegijas sudaro autoritetingi atitinkamos srities mokslininkai. Šiuo būdu galima būtų išvengti “subjektyvaus vertintojo” vaidmens.

Kita siūlymų grupė - įsijungimo į tarptautines programas interpretavimas. Čia reikėtų pabrėžti informacijos skleidimo ir žmonių, kurie vykdys šias programas, mokymo svarbą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinių ryšių skyrių, akademinių tarnybų, finansų skyrių darbuotojams. Turėtų būti atlikta detali įsijungimo procedūros analizė, aiškiai apibrėžtas kiekvienos institucijos, dalyvaujančios tame procese (ministerijos, programos agentūros ir kt.), vaidmuo. Lietuvos nacionaliniai prioritetai turi būti gana stabilūs ir atspindėti šalies poreikius, o ne kintančią konjunktūrą. Daugiau dėmesio reikėtų skirti doktorantų bei magistrantų studijoms bei stažuotėms, nes per jų įdirbį gali būti užmegzti ir kiti tarptautiniai projektai. Reikėtų apsvarstyti galimybę teikti esminę paramą tarptautinėse programose dalyvaujantiems gabiems jauniems dėstytojams.

Tarptautinių programų projektai yra naudingi ir reikalingi Lietuvos aukštajam mokslui pertvarkyti, mokymo procesui tobulinti, tačiau Lietuvos tarptautinių projektų analizė rodo, kad dalyvavimas jose dar tobulintinas.