MEDICINA

Erkinis encefalitas ir Laimo liga

Ingrida Bagužaitė
Aida Čiuladaitė

Kauno medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto bakalaurės

Nuo 1991 m. Lietuvoje padaugėjo žmonių, sergančių erkiniu encefalitu. Kasmet šia sunkia liga perserga daugiau nei 300 žmonių. Tai rodo, kad užsikrėtusių erkių kasmet daugėja.

1996 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Baltijos šalių regionas paskelbtas didelio endemiškumo vietove.

Straipsnis parengtas Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunųjų mokslininkų konferencijoje “Žmogaus ir gamtos sauga” skaityto pranešimo pagrindu.

Erkinis encefalitas

Tai gyvūnų ir žmonių liga, kuria susergama įkandus virusu infekuotai erkei. Gyvūnams liga jokių išorinių požymių nesukelia. Tai pavojinga, nes iš pažiūros sveiki gyvūnai gali perduoti infekciją žmonėms. Galima užsikrėsti ir geriant nevirintą užkrėstų karvių, ožkų pieną.

Daugiausia erkių atsiranda pavasarį ir vasarą lapuočių miškuose. Erkes traukia prakaitas. Patrikas Zuskindas rašo: “Erkė tyčia pasidaro maža ir neišvaizdi, kad niekas jos nepastebėtų ir nesutryptų. Vieniša erkė susitraukusi kiūto kurčia ir nebyli, ir tik uodžia, metai iš metų uodžia kraują per kelias mylias. Užsispyrusi, atkakli ir šlykšti erkė tupi ir laukia, laukia, kol koks nors netikėčiausias atsitiktinumas jai atgins kraujo kokio nors žvėries pavidalu. Ir tik tuomet ji liaujasi slapsčiusis, krinta, įsikimba ir įsisiurbia į svetimą kūną”.

Erkinis encefalitas - labai pavojinga virusinė liga. Įkandus erkei, po 2-3 savaičių liga prasideda labai ūmiai. Pakyla temperatūra ir laikosi 3-5 dienas. Ligoniui dažniausiai diagnozuojama virusinė infekcija, juolab kad kūno temperatūra tampa normali, žmogus pasijunta sveikstąs. Tačiau po 1-2 dienų ligonis vėl pradeda karščiuoti. Jį ima kamuoti stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka sąmonė. Atlikus stuburo kanalo punkciją atrandami smegenų skysčio uždegimo požymiai. Jei ligos eiga sunki, atsiranda pečių lanko ir kaklo raumenų paralyžius. Tokių ligonių gydymas labai brangus, o kartais mažai efektyvus.

Tad jeigu ruošiatės į mišką, pasirūpinkite tinkama apranga ir avalyne, apsipurkškite specialiais preparatais-repelentais, padedančiais atbaidyti erkes. Grįžus iš miško, reikia atidžiai apsižiūrėti, ar neįsisiurbė erkė, atkreipti dėmesį į visas odos raukšles. Jei atradote įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau pašalinti gydymo įstaigoje arba namie.

Namie reikia atsargiai pincetu suimti už erkės galvutės kuo arčiau odos ir sukant prieš laikrodžio rodyklę lengvai truktelėti. Jei galvutė nutrūksta, reikia kreiptis į gydytoją. Įkandimo vietą būtina dezinfekuoti.

Prieš traukiant erkę jos jokiu būdu negalima tepti riebalais, nes pritrūkus oro ji gali į žmogaus kraują išleisti infekuotą turinį.

Nuo 1991 m. Lietuvoje padaugėjo žmonių, sergančių erkiniu encefalitu. Kasmet šia sunkia liga perserga daugiau nei 300 žmonių. Tai rodo, kad užsikrėtusių erkių kasmet daugėja.

Nuo 1971 m. Europoje apsisaugoti nuo erkinio encefalito naudojami Austrijos “Imuno-Baxter” firmos TBE skiepai. Imunitetas įgaunamas po dviejų šio skiepo dozių. Antroji dozė leidžiama praėjus mėnesiui nuo pirmosios injekcijos. Trečioji dozė - praėjus vieneriems metams.

Jei erkė įkando, o žmogus buvo nepasiskiepijęs, galima suleisti imunoglobulino, kuris žymiai brangesnis, o veikia trumpiau.

Laimo liga

Laimo ligą sukelia spirochetų šeimai, borelijų genčiai priklausanti borelia burgdorferi. Sukėlėjus perneša Ixodes rūšies erkės. Liga labai plačiai paplitusi visame pasaulyje. Daugiausiai sergama pavasario pabaigoje, vasarą ir rudens pradžioje. Laimo liga pirmą kartą aprašyta 1987 metais. 1975 m. A. Styras ir bendraautoriai Laimo miestelyje (JAV) aprašė vaikų sąnarių bei odos uždegiminius pokyčius ir susiejo juos su erkės įkandimu. Iš pradžių liga pavadinta Laimo artritu, vėliau - Laimo liga ir borelioze.

Laimo liga - sisteminė liga, pažeidžianti odą, nervų sistemą, judėjimo ir atramos aparatą, širdį. Skiriamos 3 ligos stadijos. 50-80 proc. visų ligonių pirmojoje stadijoje atsiranda 5-10 cm apvalios ar ovalios formos paraudimas dažniausiai apie erkės įkandimo vietą. Jo centrinė dalis šviesesnė, o kraštai tamsesni, plečiasi. Paraudimo centre kartais susidaro pūslelių, mazgelių, pūkšlių, šašų. Pažeista oda paprastai šilta, neskausminga, tačiau kartais gali niežėti ar deginti. Gleivinės nepažeidžiamos. Ligonis jaučia bendrą silpnumą, greitai pavargsta, karščiuoja, kartais gali krėsti šaltis, skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis, atsiranda sprando raumenų rigidiškumas.

Antrajai stadijai būdingi odos, nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato pažeidimo simptomai, kurie išryškėja praėjus 2-9 mėnesiams nuo užkrėtimo. Daliai ligonių (apie 17 proc.) ant įvairių kūno vietų odos atsiranda žiedo formos paraudusių dėmelių.

Trečioji stadija išryškėja negydomiems ligoniams. Vyksta sunkesni ir gilesni sąnarių, nervų sistemos, širdies patologiniai pokyčiai.

Patekusios į moters organizmą prieš nėštumą ar jo metu borelijos nesusijusios nei su vaisiaus žūtimi, nei su priešlaikiniu gimdymu, nei su įgimtų ydų formavimusi. Nėra aprašyta nė vieno atvejo, kad borelijos būtų perduotos per motinos pieną.

Nuo 1998 m. JAV pradėta skiepyti nuo Laimo ligos, nes šiame žemyne išaiškintas tik vienas patogeninis tipas - mikrobo borelia burgdorferi. Europoje išskiriami 5 patogeniniai tipai. Todėl sunkiau sukurti vakciną nuo Laimo ligos ir kliniškai ją išbandyti. Beje, tai šiuo metu vykdoma Suomijoje. Tad Lietuva vakciną išvys dar negreit, o dabar gydoma tik antibiotikais.

Nuotraukos - Gedimino Zemlicko.

Straipsnio autorės bakalaurės Ingrida Bagužaitė ir
Aida Čiuladaitė sename malūne.