Roma Mikalauskienė

Be Lietuvos mokslininkų, teologų, aukštų bažnyčios hierarchų konferencijoje dalyvavo žymūs filosofai ir teologai iš Italijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Ukrainos, Šveicarijos, JAV bei daugelio kitų šalių. Konferencija neatsitiktinai vyksta šiomis dienomis. Daugelyje Rytų Europos šalių, postkomunistinėse valstybėse, sunkiai suvokiamas žodis demokratija. Todėl kaip niekad tampa aktuali viduramžių filosofo mintis apie pakantumą, toleranciją kitai nuomonei, minčiai. Sveikindamas konferencijos dalyvius L R Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas dr. Žibartas Jackūnas sakė, kad amžinosios žmogiškos vertybės, kurias deklaravo savo veikaluose viduramžių scholastas, gyvos ir kaip niekad reikšmingos šiandien, nes koreguoja žmonijos kelią pažangos link. J. E. vyskupas dr. Jonas Boruta susirinkusiems priminė, jog Tomo Akviniečio knygos pasižymi didžiausiu minties gilumu ir medžiagos įvairumu, tačiau visa tai išdėstyta paprastu, aiškiu ir suprantamu būdu.

“Tomizmas, - teigė Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto direktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, - viena iš seniausiai gyvuojančių filosofinių - religinių sistemų, jau beveik aštuoni šimtmečiai veikianti katalikiškojo pasaulio gyvenimą - ne tik dvasinį, bet ir kultūrinį, socialinį, politinį.Jo gyvybingumo šaknys tai - proto ir tikėjimo, religijos ir mokslo, dvasingumo ir paprastų gyvenimo realijų suvokimo dermė.

Ypač reikšmingą vaidmenį tomizmas, jau neotomizmo pavidalu ima vaidinti XIX amž. pabaigos ir XX amž. pirmosios pusės Lietuvos intelektualiniame gyvenime. Ryškiausi XX amž. Lietuvos filosofijos reprezentantai yra būtent neotomizmo atstovai: P. Kuraitis, S. Šalkauskis, A. Jakštas, P. Dovydaitis, A. Gylys, M. Reinys, K. Ambrozaitis ir kiti. Viena iš prioritetinių instituto tyrimo krypčių - Lietuvos filosofijos istorija. Toje istorijoje kaip tik tomizmas ir neotomizmas užima vieną iš ryškiausių vietų. Institute apgintos net kelios mokslininkų disertacijos (pvz:, J.Balčiaus apie P. Dovydaitį, B. Leskauskaitės apie A. Dambrauską-Jakštą). Ypač fundamentaliai lietuviškasis tomizmas aptartas prof. R. Račkaičio, prof. B. Kuzmicko, A. Sverdiolo darbuose.

Gyvąją tomizmo tradiciją (padedant kolegoms iš užsienio) gaivina ir “ Logos” žurnalas ( leidėja Dalia Stančienė, beje, ir “Mokslo Lietuvos” redakcinės kolegijos narė), kuris konferencijos dalyviams įteikė pirmą kartą išverstą į lietuvių kalbą Tomo Akviniečio knygą “Žmogaus veikla dorovės požiūriu”. ( Iš viso yra žinomos 57 Tomo Akviniečio knygos). Apie Tomo Akviniečio gyvenimą, jo mokinius, parašytas knygas, komentarus, jo kritiką ir pripažinimą pasakojo Šveicarijos Lugano universiteto teologijos fakulteto rektorius Tarptautinės Tomo Akviniečio asociacijos generalinis direktorius prof. dr. Abelardo Lobato OP.

Tomo Akviniečio idėjos ir mintys - neišsemtos. Jos mokys ir teiks paguodos dar daugeliui ieškančiųjų ir trečiajame tūkstantmetyje.