Estijos nacionaliniame parke Essu Mansion dvare birželio 5 d. vyko trijų Baltijos valstybių keturių technikos universitetų rektorių konferencija, kurios tema “Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) technikos universitetų patirtis vykdant mokslo institutų integraciją”.

Manome, kad estų ir latvių patirtis gali būti naudinga ir Lietuvos universitetų bei mokslo institutų mokslininkams.

Apie Estijos moksle vykstančius procesus pasakojo Talino technikos universiteto(TTU) rektorius akademikas Olav Aarna bei mokslo prorektorius prof. Reinas Kuttner.

Estijos mokslų akademija 1992-1993 m. priėmė sprendimą, jog atsisako jai pavaldžių mokslo institutų. Tai yra, akademija atsisakė mokslo ministerijos funkcijų ir tapo personaline. Mokslų akademijos institutai perėjo Aukštojo mokslo ministerijos žinion. Ministerijoje globoti mokslą buvo pavesta tik keturiems asmenims, kurie nepajėgūs buvo spręsti institutų problemų. Todėl ministerijos vadovybė primėmė sprendimą integruoti mokslo institutus į universitetus.

Aišku, universitetams priėmusiems į savo sudėtį institutus, padidėjo rūpesčių, (juridinių, ūkinių, ekonominių ir kt.). Svarbiausias tokio sprendimo motyvas buvo tas, kad TTU dabar gali vystytis ir plėsti savo veiklą ne tik technikos, bet ir fundamentinių bei socialinių mokslų srityse. Universiteto studentai galės naudotis institutų įranga, o institutų darbuotojai - dalyvauti studijų procese, naudodami institute esančią įrangą universitetų darbuotojai galės atlikti ten mokslo tyrimus.

TTU vadovai integracijos būtinumą motyvavo užsienio valstybių patirtimi, ypač Švedijos, kur kuriami vadinamieji Strateginės kompetencijos centrai. Šių centrų tikslas - palaikyti nuolatinį ryšį tarp mokslo ir gamybos, siekti, kad mokslas taptų europinio lygio bei integruoti esančius išteklius mokslininkų pamainai (daktarams) rengti.

TTU suformulavo ir būsimojo Strateginės kompetencijos centro mokslinės veiklos prioritetus. Tai aplinkos inžinerija, informacinės technologijos, medžiagų mokslas, biotechnologija.

TTU jau prieš metus pateikė reikalavimus bei sąlygas, pagal kurias galėtų priimti mokslo institutus į savo sudėtį. Universitetas pasiūlė 10 taisyklių:

1. Visa juridinė atsakomybė integravus institutus tenka universitetui.
2. Universiteto rektorius integruotam institutui suteikia kai kurias teises.
3. Kiekvienas integruotas institutas gali vystyti savo struktūrą.
4. Institutas turi teisę rengti savo normatyvinius dokumentus, kurie turi būti suderinti su universiteto dokumentais.
5. Šie institutai ekonomiškai yra nepriklausomi nuo universiteto.
6. Integruotas institutas turi savo buhalteriją ir savo balansą, kurie yra universiteto balanso dalis.
7. Kiekvienas integruotas institutas turi atskirą biudžetą, kuris yra universiteto biudžeto dalis.
8. Integruoti institutai turi sąskaitą banke.
9. Dalį universiteto išlaidų, skirtų reprezentacijai bei bendrai infrastruktūrai vystyti, integruoti institutai privalo dengti.
10. Institutai privalo nuolat pateikti rektoriui ir universiteto tarybai savo veiklos atskaitas, kurias, pritarus tarybai, tvirtina rektorius.

Integruoti institutai konkurso keliu gauna finansavimą. Apie jo dydį sprendžia vadinamoji Mokslinės kompetencijos taryba. Veikia grantų ir kitų fondų sistema. Mokslinės kompetencijos taryba sudaroma iš atskirų mokslo krypčių atstovų, kuriuos į tarybą deleguoja Rektorių konferencija ir Estijos mokslų akademijos prezidiumas bendru abiejų institucijų susitarimu.

Į TTU integravosi 7 mokslo institucijos. Tai dalis Informatikos instituto (kita dalis tapo UAB), Chemijos technologijos, Kibernetikos, Ekonomikos, Infrastruktūros (salų), Skalūnų institutas bei buvęs MA SKB. Priimant MA SKB universiteto vadovai padarė klaidą - neįsitikino, ar SKB neturi skolų. Vėliau paaiškėjo, kad tai prasiskolinusi įstaiga - dabar universitetas turi sumokėti šios įstaigos skolas.

Integravimosi procedūra nesudėtinga. Abi pusės pasirašo sutartį, kurią turi ratifikuoti universiteto taryba, o ministerija skiria lėšų. Estijos įstatymai numato, kad universitetai yra žemės ir pastatų savininkai. Taigi institutas integruodamasis į universitetą visas teises į žemę ir turtą perduoda universitetui. Priėmus mokesčių už turtą įstatymą, universitetui teks mokėti ir šį mokestį.

Visų integruotų institutų direktoriai ex oficio tampa universiteto tarybos bei universiteto vadovybės nariais. Kiekvienas integruotas institutas turi savo vadovybę bei tarybą. Pusę šios tarybos minus 1 narį skiria rektorius. Kitus 50 proc. plius 1 renka instituto mokslininkai. Instituto direktorių renka instituto taryba, o rektorius su direktoriumi sudaro darbo sutartį.

Šiuo metu Talino technikos universiteto biudžetas kartu su 7 institutais sudaro 280 mln. kronų (79 mln. Lt), o be institutų - 205 mln. kronų (58 mln. Lt).

Tartu universitetas norėjo įjungti institutus į savo sudėtį juos ištirpdydamas atskiruose fakultetuose. Tad norinčių taip “integruotis” į universiteto sudėtį buvo nedaug.

Iš viso Estijoje buvo 35 mokslo institutai. Iš jų 18 - Mokslų akademijos ir 17 priklausančių šakinėms ministerijoms.

Jei šiuo metu numatyti integruotis 8 institutai integruotųsi į universitetus, padėtis Lietuvoje ir Estijoje būtų labai panaši.

Latvijos patirtis irgi pamokanti. Tiriamieji institutai 1992 m. buvo perduoti Švietimo ir mokslo ministerijos globai, nutrauktas valstybinis finansavimas. Gauti lėšų institutai galėjo dalyvaudami valstybinėse programose. Latvijos vyriausybė priėmusi sprendimą, kad iki 1998 m. gruodžio 31 d. mokslo institucijos turi integruotis į aukštąją mokyklą arba pereiti į kitą statusą. Rygos technikos universitetas (RTU) iš pradžių siūlė integruotis mokslo institucijai ir tapti visiškai pavaldžia universitetui. Tokiomis sąlygomis integravosi tik vienas (Neorganinės chemijos) institutas. Šiuo metu RTU priimtos liberalesnės nuostatos, leidžiančios integruojamai institucijai dirbti savarankiškai, taip, kaip ir Estijoje. Tikimasi, kad naujomis sąlygomis integracijos idėja bus patrauklesnė. Institucijos gauna teisę disponuoti valstybės turtu (žeme, pastatais), bet negali šio turto parduoti.

Tai, kad Lietuvoje dar neįvyko oficialios universitetų ir mokslo institutų integracijos, dar nereiškia, kad šie procesai nevyksta.

Įdomu palyginti Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslo institutų bendradarbiavimo rezultatus su Estijoje vykstančiais procesais.

VGTU jau daug metų yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su Termoizoliacijos institutu, Puslaidininkių fizikos, Teorinės fizikos ir astronomijos, Matematikos ir informatikos institutais, Biotechnologijos institutu. Su Termoizoliacijos institutu bendradarbiaujame nuo 1991 m. ir kartu parengėme ne vieną absolventų laidą. Tada dar nebuvo kalbama apie studijų ir mokslo institutų integraciją.

Buvusių Lietuvos mokslų akademijos institutų padedami VGTU įkūrėme naujas studijų programas, Fundamentinių mokslų fakultetą, jame inžinerinės informatikos ir biotechnologijos studijų programose dirba daug dėstytojų ir iš mokslo institutų. Mūsų universiteto doktorantai bei magistrantai naudojasi mokslo institutų materialine baze.

Įdomu ir tai, kad jau prieš kelerius metus, kuomet dar nebuvo žinomas Talino technikos universiteto patyrimas, ir VGTU susiformavo tie patys bendradarbiavimo prioritetai:

aplinkos inžinerijos (su Fizikos institutu);
informacinės technologijos (su Matematikos ir informatikos bei Puslaidininkių fizikos institutais);
medžiagų mokslo (su Termoizoliacijos ir Puslaidininkių fizikos institutais);
biotechnologijos (su Biotechnologijos institutu ir firma “Biofa”).

Džiaugiamės, jog mūsų bendradarbiavimas prieš kelerius metus įteisintas tik bendradarbiavimo sutartimis, davė puikių rezultatų. (Estų bendradarbiavimas, integravus institutus į universitetą, dar tik prasideda).

Todėl manome, kad būtų naudinga patyrinėti ir kitų šalių patirtį bei sudaryti galimybes mokslo ir studijų kolektyvams patiems geranoriškai ieškoti naudingų bendradarbiavimo formų, siekiant išsaugoti per dešimtis metų kauptą ir puoselėtą mokslinį potencialą.

Nuotr.: Prof. habil.dr. Edmundas Zavadskas, doc. habil.dr. Algirdas Valiulis.