Kalbėjosi Vytautas Šalčius

Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendruosiuose nuostatuose pažymėta, kad apie habilitacijos darbo svarstymą duomenys skelbiami spaudoje, apie daktaro disertacijos gynimą duomenys skelbiami viešai. Kuo motyvuotos tokios taisyklės, kaip jos keitėsi, gal keisis?

Suinteresuoti asmenys turi tam tikras galimybes susipažinti su mokslo vardų teikimo faktais, darbų temomis, proceso dalyviais, institucijomis.

Reikėtų pastebėti, kad ir daktaro disertacijos gynimo duomenys, jei institucijų nuostatuose tai pažymėta, skelbiami spaudoje. Tačiau dažnai užtenka skelbimų lentos tose institucijose, kurios rūpinasi disertacijos rengimu ir gynimu. Be to, visada sudaromas platus sąrašas asmenų ir institucijų, kuriems išsiuntinėjami pranešimai, disertacijos santrauka. Taigi, informuotų apie gynimą skaičius gana didelis.

Nemanau, kad ši tvarka keisis. Ne kiek ji skiriasi kitose valstybėse. Ir tai pateisinama. Naujieji mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai priimti prieš dvejus metus, žymesnių pakeitimų lyg ir neturėtų būti.

Skelbimai spausdinami įvairiuose laikraščiuose. Ar ne patogiau priimti vieningą nuostatą skelbti viename laikraštyje?

Jokiu būdu ne. Sakysim, uostamiesčio gyventojams patogu skelbimus spausdinti Klaipėdos laikraščiuose. “Mokslo Lietuva” - vienintelis laikraštis, skirtas mokslininkams. Taigi, jame publikuota informacija mokslininkai domisi. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad adresato nepasiekia skelbimai, išspausdinti didesniais tiražais leidžiamuose laikraščiuose.

Kas turi apmokėti skelbimų publikavimo išlaidas? Nustatyti taisykles - institucijų vidaus reikalas. Manau, institucijos turėtų skirti lėšų skelbimams.

Kokios būtų pastabos apie skelbimus laikraščiuose, taip pat ir “Mokslo Lietuvoje”?

Kai kuriuose laikraščiuose habilitacijos procesas vadinamas gynimu. Svarstymas nėra gynimas. Habilitacijos procesas yra apibendrinantis visos mokslinės veiklos svarstymas ir visa veikla neginama. Tai greičiau mokslinės veiklos rezultatyvumo ir reikšmingumo pripažinimas.

Atskiras klausimas, ar Lietuvoje reikalingas habilituoto daktaro laipsnis. Europos valstybėse priimta ir vienapakopė sistema, tik kai kuriose yra dviejų pakopų sistema. Vienapakopės sistemos daktaro laipsnis atitinka lietuviškąjį daktaro laipsnį, o lietuviškąjį habilituoto daktaro laipsnį atitinka daktaras, kuris yra tikrasis universiteto profesorius.

Ir paskutinis klausimas - kas šiuo metu aktualu teikiant mokslo laipsnius?

Daugelyje institucijų baigėsi mokslinių laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo terminai. Jos atnaujinamos.

Mokslo ir studijų institucija, gavusi teisę teikti mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus, veikia pagal institucijos doktorantūros, mokslo laipsnių, pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatus, kuriuos parengia institucijos taryba ar senatas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendraisiais nuostatais.

Kai kurių doktorantūros komitetų sudėtis nebeatitinka pasikeitusių reikalavimų. Tačiau, jeigu komiteto sudėtis tvirtinimo metu atitiko tuomet galiojusius reikalavimus, jo keisti nereikia. Kitas dalykas, jeigu yra kai kurių aplinkybių. Sakysim, doktorantas laiku neapgina savo disertacijos, komiteto sudėtis tvirtinama gynimui eksternu. Tada komiteto sudėtis turi atitikti naujuosius reikalavimus.