Viską lems technologijų lygis
Juozas Elekšis
Pradėdamas posėdį didžiulį susirūpinimą technologijos mokslo padėtimi pareiškė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka, pranešimus skaitę Mokslų akademijos technikos skyriaus pirmininkas LMA narys korespondentas Ramutis Bansevičius, akad. Laimutis Telksnys, akad. Jurgis Vilemas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius LMA narys korespondentas Edmundas Zavadskas.
Lietuvai kyla realus pavojus tapti tik trečiojo pasaulio šalimi, sakė MA prezidentas. Šiuo metu institutai norėdami gauti finansavimą turi daryti fundamentinius tyrimus. Jei dirbama taikomųjų mokslų srityje, darbai nefinansuojami. Pramonė ir kitos ūkio šakos dar nepajėgios finansuoti taikomųjų tyrimų, todėl net institutai, kurių pavadinimai rodo taikomąją paskirtį (Architektūros ir statybos, Maisto, Žemdirbystės), teigia atlieką fundamentinius tyrimus.
Prezidentui didžiulį įspūdį paliko Taivanyje lankytas specialus taikomasis institutas, kuriame dirba net 600 tūkst. žmonių. Jis įkurtas prieš 25 metus ir visą laiką buvo finansuojamas valstybės. Dabar jau 60 proc. lėšų užsidirbo pats.
Taivane pasirašyta sutartis su Mokslo taryba. Ten jos pirmininkas vyriausybės narys ir Taryba atlieka mokslo ministerijos funkcijas. (Studijų ministerija toje šalyje atskira.)
Skyrusi tokį dėmesį mokslui Taivanis iš labai atsilikusio užkampio tapo aukščiausių technologijų šalimi. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvoje taip pat yra pasaulinio garso technologijų mokyklos, bet nesant tinkamos taikomųjų mokslų politikos, daugelis aukštųjų technologijų mokslų ir gamyklų (pvz., elektronikos pramonės) sunyko. Mokslo ir studijų įstatymas numatė įkurti inovacijų fondą, tačiau jis, turėjęs finansuoti taikomuosius darbus, jau 9 metus tuščias.
Ką daryti?
Mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Ramutis Bansevičius priminė, kad Lietuva turi aukštą technikos mokslų potencialą, ir nėra ko bijoti investuoti į aukštas technologijas. Jis teigė, kad įvairūs fondai savo injekcijomis aplenkia technologinius mokslus. Naujoms technologijoms nemažai dėmesio skiria MA. Beje, pagal technologijų lygį nuo JAV ir Japonijos atsilieka net Europa. ES techninės naujovės sudarė tik 12 proc. eksporto, o JAV - 28, Japonijos - 25 procentus. Europa pirmauja tik pagal parašytus mokslinius straipsnius. Tačiau ES tuo jau susirūpinta ir numatyta nauja technologijų inovacijų programa. Tik Lietuvoje mokslininkų veikla tebevertinama pagal mokslinius straipsnius užsienio prestižiniuose žurnaluose. Kalbėtojas sakė, kad mums kyla grėsmė tapti ES technologijų kolonija, todėl būtina panaikinti mokesčius užsienio investuotojams į naujas technologijas. Pranešėjas pripažino, kad mokslininkų ir pramonininkų ryšiai tebėra labai silpni. R. Bansevičius kaip paradoksą minėjo faktą, kad į mokslininkus dažniausiai kreipiasi tik smulkaus verslo atstovai. Susirinkę mokslininkai audringai reagavo į tą žinią, kad svarstant tokį klausimą, nedalyvauja nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Akad. Laimutis Telksnys tvirtino, kad informacinės visuomenės nariai turi būti ne tik vadovai, bet ir visuomenė. Prisimindamas MA prezidento žodžius, profesorius bėdojo, kad valdžios institucijos net neatsakinėja į mokslininkų, įvairių organizacijų ir institucijų raštus. Išreiškęs viltį, kad įkūrus komisiją informacinės visuomenės problemoms nagrinėti padėtis taisysis, vis dėlto abejojo, ar Premjeras spės vadovauti vis kuriamoms įvairioms komisijoms. Kalbėtojas sakė manąs, kad naikinant Ryšių ir informacijos ministeriją, ryšius atskyrus nuo informacijos buvo padaryta klaida. Lietuvoje dar mažai kompiuterių, jie seni ir tų pačių galimybės nepanaudojamos. Trūksta mokančių su jais dirbti. Mokytojai, vos išmokę dirbti kompiuteriais, išeina dirbti į privačias struktūras ir mokiniai mokomi nepatenkinamai. Vengrijoje paskelbta mokyklų kompiuterizavimo programa. Pagal ją, kiekvienoje mokykloje turėtų būti kompiuterių kabinetas. Lietuvoje lėšų tam skirta tik prieš kelerius metus. Nesirūpinama žmonių poreikiais. Profesorius siūlė steigti kompiuterių kioskus, kur atėjęs žmogus galėtų gauti reikalingos informacijos.
Mokslininkų kalbose, nors viešai tai ir nebuvo pasakyta, buvo juntamas nerimas: ką daryti, kad valdžios atstovai nedalyvauja mokslininkų konferencijose, net neatsako į jų raštus? Matyt, nesitikima, kad poveikį padarys ir spaudoje pasakytas žodis
Stovime ties riba, bet nesame skurdžiai
Į minėtą klausimą mėgino atsakyti akad. Jurgis Vilemas. Jis sakė, kad jei į mokslininkų raštus neatsakoma, gal galvojama, kad jie tų reikalų negali įtakoti. Jis siūlė išsiaiškinti, kodėl taip yra. Kas iš to, jei atsakys į mūsų raštus, o pramonininkai nejaučia mokslininkų paslaugų poreikio, nėra mokslo vartotojų. Jei viena taktika neveiksminga, reikia ją keisti, ieškoti kitų būdų. Vakaruose mokslininkams dar sunkiau: reikia nuolat mokytis ir įrodinėti savo kompetenciją. Tikras bendradarbiavimas prasideda tik sprendžiant tikras problemas.
Mokslininkas pasisakė prieš taikomųjų mokslo institutų naikinimą. Atominės elektrinės uždarymas, jo nuomone, būtų paskutinė vinis į Lietuvos ekonomikos karstą. Lietuvoje yra moderniausia energetinė sistema nuo Vokietijos iki Tolimųjų Rytų, ir bent to sugriauti negalima. Buvo paneigti būgštavimai ir dėl atominės elektrinės atliekų. Jos laikomos saugiai, o po kokių 50 metų tai bus didžiulis turtas, nes bus sugalvota, kaip panaudoti jose esančias medžiagas. Europoje yra energijos perteklius, o Rytuose - suirutė, tačiau ten reikalai susitvarkys ir atsiras mūsų energijos poreikis. Uždarius atominę elektrinę elektros kainos labai padidėtų. Užtenka tik 30 proc. pabrangti elektrai ir mūsų pramonė nebepajėgs konkuruoti.
Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas sakė, kad pasaulyje aršiausia konkurencija vyksta technologijų srityje. Jų lygis lemia iš šalies potencialą. Lietuvoje nėra didesnių žemės turtų, todėl vienintelė viltis, kad nebūtume nustumti į tik vartojančių šalių gretas, kuo racionaliausiai panaudoti turimą mokslo potencialą. Jis priminė, kad užsienyje vis mažiau lėšų skiriama fundamentiniams mokslams. Deja, Lietuvoje technologiniams tyrimams skiriama kelis kartus mažiau proc. bendrojo nacionalinio produkto nei Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Rektorius susirūpinęs kalbėjo, kad aukštųjų mokyklų moksliniam sektoriui skiriama du kartus mažiau lėšų nei valstybinių institutų analogiškiems darbams. Taigi kas tęs naujų technologijų kūrimo darbą, jei nerengiame naujų žmonių? Spartų technologijos vystymąsi pasaulyje rektorius pavadino technologiniu sprogimu ir ragino neatsilikti. Rektorius paragino Kaune įkurti technologijos muziejų. Tai idėjai pritarianti ir savivaldybė.
Išsigelbėjimas - mokslas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Edmundas Zavadskas tiesiog užvertė klausytojus skaičiais, kurie rodė, kur mes esame Europos valstybių kontekste. Pirmiausia rektorius įrodė, kad mokytis ir Lietuvoje būtina. Tarp bedarbių net 32 proc. turinčių tik vidurinį išsilavinimą. Į 1 laisvą darbo vietą pretenduoja tik 1,3 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu į vieną vietą pretenduoja net 7,5 nekvalifikuoti žmonės. Taigi turintys aukštąjį išsilavinimą turi 77 proc. galimybę (bedarbiai vidutiniškai 25 proc.) gauti darbą.Tuo tarpu išlaidos mokslui nepakankamos. Vienam gyventojui skiriama vos 15 dolerių (Lenkijoje - 40, Čekijoje - 120). Pagal šį rodiklį keliasdešimt kartų atsiliekame nuo Šveicarijos, Švedijos, visų didžiųjų valstybių ir lenkiame tik Turkiją. Tuo tarpu pagal išlaidas gynybai (2,4 proc.) mūsų šalis atsilieka tik nuo didžiųjų valstybių, Graikijos ir Turkijos, kurių šaltasis karas vos nevirsta karštuoju. Vengrija šiam tikslui skiria vos ne dvigubai mažesnę biudžeto dalį (1,4 proc.). Pagal išlaidas sveikatos apsaugai Lietuva taip pat priklauso prie pirmaujančių Europoje ir skiria tam kelis kartus didesnę biudžeto dalį nei danai ir švedai, bet padėtis negerėja. Tai rodo, sakė prof. E. Zavadskas, kad toje srityje reikia ne pinigų, o reformų. Nežiūrint į aiškią mokslo naudą, iš 5-29 metų amžiaus žmonių Lietuvoje mokosi vos pusė. Iš to pat amžiaus žmonių nuo bendro gyventojų skaičiaus mokosi 15,5 proc., o vidutiniškai ES - 35 procentai. Norime į Europos Sąjungą, sakė profesorius, bet turint tokį pasirengimą mūsų ten laukia tik nekvalifikuotas darbas arba nedarbas, neatlaikančių konkurencijos įmonių bankrotai. Ir pagal inžinierių rengimą 1000 gyventojų atsiliekame beveik nuo visų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Taigi apie aukštas technologijas nėra ko kalbėti. Anot VGTU rektoriaus, nepateisinama, kad humanitarinio profilio aukštosios mokyklos finansuojamos geriau už techniškąsias, nors kaip tik techniškųjų mokslų specialistai maitins visą šalį.
Ieškoti racionalaus grūdo
KTU prorektorius prof. Arūnas Lukoševičius ypač pabrėžė būtinumą racionaliai naudoti lėšas. Dabar 29 proc. užsienio paskolų pravalgoma. Pasak profesoriaus, niekaip nenutariama, kas yra tie prioritetai. Jie atsiranda savaime ir sunyksta, todėl universitete konkurso tvarka pinigai skiriami tik idėjoms. Fakultetai jau sugeba lėšų užsidirbti ir patys.
KTU prorektorius prof. Aleksandras Targamdzė kalbėjo apie studijų problemas. Jo nuomone, nepateisinama, kad stojantysis į aukštąją mokyklą neišlaikęs bandymo neturi galimybės stoti kitur. Būtų gerai jaunuoliams leisti rašyti po kelis prašymus.
Vilniaus universiteto prof. Juozas Vidmantas Vaitkus priminė taupymą ir racionalumą. Jo nuomone, užsienio mokslo įstaigose tokios prabangos kaip mūsų šalyje nėra. Nors mūsų kompiuteriai dažnai ir nauji, bet jie apkrauti nepakankamai. Profesorius minėjo sritis, kur, pasak jo, Lietuva galėtų bendradarbiauti su kitomis šalimis, bet pirma reikia pradėti bendradarbiauti tarpusavyje. Lietuvoje mokslas nyksta ir nėra nė vieno fondo, kuris padėtų atkurti technologijos mokslus.
Tai, jog vidurinėse mokyklose galima pasirinkti mokytis kai kuriuos dalykus - nėra gerai. Žmogus gali mokėti kelias kalbas, bet neišmanyti paprasčiausių dalykų, kurių jį vėliau tenka mokyti aukštojoje mokykloje. Tai, anot jo, galbūt sugalvojo kai kurie buvę blogi profesorių mokiniai, sėdintys aukštose valdžios kėdėse.
Prof. J. V. Vaitkaus minčiai pritarė Pedagoginio universiteto doc. Kazimieras Sadauskas sakydamas, jog dabar brandos atestatą galima gauti nelaikant nė vieno gamtos mokslų egzamino. Mokykloje mokoma kalbų, muzikos, bet nemokoma tiksliųjų mokslų.
Lietuvos mokslo tarybos atstovas dr. Jonas Puodžius supažindinęs, kokie dokumentai jau yra, siūlė projektus įvairiais klausimais rengti patiems mokslininkams. Būtų gerai, kad kartu su raštu į įvairias instancijas būtų pateikiamas ir atitinkamas projektas.
Po konferencijos mokslininkai susipažino su Kauno technologijos universiteto laboratorijomis.
Virginijos Valuckienės nuotraukose:
Prof. Ramutis Bansevičius supažindina su technikos naujovėmis. Demonstruojamas miniatiūrinis - nykščio spaudo didumo - kompaktinis diskas, kurio vaizdo įrašas galės būti rodomas net 5 valandas.
Pasak akademiko Jurgio Vilemo, tikras bendradarbiavimas prasideda tik sprendžiant tikras problemas.
Prof. Juozo Vidmanto Vaitkaus nuomone, pirmiausia reikia pradėti bendradarbiauti tarpusavyje.