Štai 1996 m. antroje pusėje Kauno technologijos universitetui LR Vyriausybė geranoriškai paskyrė 276 tūkst. Lt. studentų kelionių išlaidoms kompensuoti. Tačiau rektoriaus nurodymu šios lėšos neteisėtai buvo pervestos į stipendijų fondą, ir iš studentų kišenės “sutaupyta” 84,2 tūkst. Lt. O rektoriaus fondo premijų dalis vėl neteisėtai atitinkamai padidinta beveik dvigubai (nuo 71,5 tūkst. Lt iki 131,95 tūkst. Lt). Kai šis klausimas buvo iškeltas Senate, senatoriai sutartinai tylėjo. Užtat kiekviena proga ir be jos stengiamasi pabrėžti apie nepakankamą finansavimą, kurį skiria Vyriausybė.

Šių metų vasario mėn. Senatas pažeisdamas “KTU Finansų reguliavimą” (vienas - prieš, penki - susilaikė) patvirtino 1998 metų biudžetą su 1,46 mln. Lt deficitu, kuris bus dengiamas ir vėl studentų sąskaita, didinant įvairius studijų mokesčius iki 50 ir daugiau procentų. Kategoriškai atmestas siūlymas atsisakyti planuojamų priedų už vadovaujančias pareigas (iš viso 1,37 mln. Lt), nes LR Vyriausybė jų nenumatė. Argi senatoriai galėjo atsisakyti šių priedų, jeigu visi iki vieno juos gauna? Lygiai taip pat vieningai buvo atmestas siūlymas neplanuoti 260 tūkst. Lt rektoriaus fondo premijų dalies. Svarbiausia, kad šių dviejų priemonių užteko biudžetui subalansuoti, o studentai (ir jų tėvai) būtų nenuskriausti. Tačiau senatoriai galvoja kitaip: lengvindami studentų kišenes, jie pirštais baksnoja į Seimo ir Vyriausybės pusę, nedviprasmiškai nurodydami studentams “tikruosius” kaltininkus: finansuoja nepakankamai, laiko ties bado riba. Nors galima neabejoti, kad ir gaudami dvigubai didesnį finansavimą, mes sugebėsime pinigus pasidalinti ir išdalinti. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai dėl finansinės drausmės pažeidimų Valstybės kontrolė įpareigojo Universitetą į valstybės biudžetą įmokėti 424 tūkst. 580 litų, kurių taip stinga. Tačiau Senatas tai traktuoja kaip menkus suklydimus, neieškodamas nei priežasčių, nei kaltininkų. Nevertais dėmesio Senatas laiko ir tuos 200 tūkst. Lt, kuriuos reikia pervesti į Leidybos skyriaus sąskaitą įsiskolinimui už 1996 m. kopijavimo darbus padengti. Niekam neparūpo, ką taip smarkiai kopijavome ir, apskritai, kodėl įsiskolinome ir iš kokių šaltinių dengsime skolą? Tokių savanaudiškumo ir neūkiškumo pavyzdžių yra daugybė, ir visa tai dangstoma universitetine autonomija.

Blogiausia tai, kad ir buvęs Švietimo ir mokslo ministras bei viceministras J.Puodžius galvoja panašiai. Jis rašė, kad “Švietimo ir mokslo ministerija aukštosiose mokyklose revizijų nevykdo” ir “įstatymai, Ministerijos nuostatai neįgalioja ministeriją atlikti finansinės veiklos patikrinimą aukštojoje mokykloje”. Kitaip tariant, lengviau atsirašinėti, negu tvarką įvesti. Čia yra apie ką pagalvoti kuriant naują Aukštųjų mokyklų įstatymą.

Studijų mokesčiai bus padidinti nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Panašų “siurprizą” šiam terminui parengė studentams ir Vilniaus universiteto Senatas, priimdamas naują stipendijų skyrimo tvarką. Gal tai ir sudarys sąlygas konkurencijai tarp studentų ir pažangumui gerinti, tačiau veikiau ši priemonė supriešins “biudžetinius” ir “nebiudžetinius” studentus. Rektorius R. Pavilionis jau dabar atvirai nurodo viso šito kaltininkus - Seimą ir Vyriausybę. Argumentai tie patys - per mažai finansuojama. Tada kur dingo ir iš kur atsirado tie trys milijonai, grąžintini valstybės biudžetui? Iš studentų, mokesčių mokėtojų ar savo kišenės?! Regis, kaip ir KTU atveju, čia esmė ne finansavimo dydyje. Daugiau negu keista, kai VU atsakingas atstovas siekdamas pateisinti Senato nekonstitucinius veiksmus net per televiziją aiškina, kaip traktuotina sąvoka “gerai besimokantis”. Gal prieš išeinant į eterį to vertėjo paklausti savo studentų? Neabejoju, kad ir moksleiviai vienareikšmiškai atsakytų į šį klausimą.

Kažkuo panaši situacija ir Vytauto Didžiojo universitete, kuriame prieš trejus metus pradėti ruošti teisės magistrai. Tačiau tik šiais metais paaiškėjo, kad absolventams gali būti nepripažinta teisininko kvalifikacija. Sunku pasakyti, kas dėl to kaltas. VDU vadovų ir magistrantų pozicijos sutampa: yra kaltas (arba bus kaltas) Seimas. Tačiau nesvarbu, kad ir kas būtų kaltas, nemaža dalis teisės magistrantų (o jų yra 150) sumokėjo gana daug pinigų - po 3 tūkst. Lt už semestrą. Ir viskas veltui? Nesunku suprasti jų nerimą. (Šiuo metu yra priimtas atitinkamas sprendimas, ir VDU absolventams tokios grėsmės nebėra - red. past.)

Nejauku darosi, kai matai, kad universitetinė autonomija virsta autokratija, o pastaroji sąmoningai ar net visiškai atvirai kursto studentus prieš Vyriausybę ir Seimą. Pastaruoju metu šitai tapo beveik mada ir gero tono rodikliu. Nesunku numatyti, kad šį rudenį gali kilti studentų piketai ar kitokios manifestacijos. Tam ruošiasi ir kitos “demokratinės” jegos, reikalaujančios Vyriausybės ir Seimo atsistatydinimo. Situacija darosi labai panaši į 1992 metų. Todėl aktualu paklausti, ar universitetų vadovų neūkiškumas ir nekontroliuojamas piktnaudžiavimas suderinamas su LR Mokslo ir studijų įstatymu bei statutais garantuojama universitetine autonomija? Atsakymą, kaip spręsti visus aukštųjų mokyklų klausimus, turėtų duoti rengiamas Aukštųjų mokyklų įstatymas.