Gediminas Zemlickas

Fizikui profesoriui Kazimierui PYRAGUI liepos mėnesio 22 dieną sukako 60 metų. Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros vedėjas šį jubiliejų sutiko Palangoje, tačiau sunku įsivaizduoti jį kepinantis saulėje. Dažniau tenka jį matyti nuolat judantį, skubantį, veikiantį. Prof. K. Pyragas yra reikšminga figūra ne vien teorinės fizikos srityje. Kaip aktyvus Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, jis daug reiškėsi plėtojant mokslo ir studijų reformą šalyje. 1994-1996 m. buvo šios Sąjungos pirmininkas. Reikšminga ir tai, jog profesorius buvo pasaulio lietuvių Devintojo ir Dešimtojo mokslo ir kūrybos simpoziumų Lietuvos tarybos pirmininko pavaduotojas, buvo vienas iš šių simpoziumų organizatorių. Sveikindami profesorių su jubiliejumi norime priminti jo biografijos kai kuriuos bruožus bei mokslinės veiklos kelio tam tikrus vingius. Jie rodo, kad ir lietuviai fizikai yra dalyvavę nepaprastai įdomiuose fizikiniuose eksperimentuose. Deja, apie tai ligi šiol nedaug žinome.

Pyragų šeima - dešimt brolių ir dvi seserys - išskirtinė keliais požiūriais. Visiems yra tekę krimsti tremtinio duoną, bet likimas jiems buvo gailestingas. Visi išgyveno, kurie labai siekė, baigė ir aukštuosius mokslus. Regis, tik dvi profesijos traukė Pyragus. Pusė vyresniųjų - statybininkai, taigi humaniškiausios pasaulyje profesijos atstovai. Pradedant nuo Kazimiero, gimusio 1938-aisiais, Pyragus vėliau palietė ir kitas užkratas - fizikos žavesys. Jam atsispirti išties buvo sunku, o daugeliui gabių jaunuolių gal ir neįmanoma. Ėjo šeštasis ir septintasis XX a. dešimtmečiai, virė aršus fizikų ir lyrikų ginčas - kurie yra tikrieji amžiaus lyderiai? Pirmasis dirbtinis Žemės palydovas, pirmasis žemietis, įveikęs Žemės traukos jėgą ir iš kosminės orbitos pažvelgęs į gimtąją planetą, pagaliau pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą - fizikų laimėjimai atrodė tokie neabejotini, kad net ir Andrejaus Voznesenskio poezijai teko atspirties taškų ieškoti antipasauliuose - asociacija su fizikų naudota antidalelių, antimedžiagos sąvoka.

Tokia buvo ta fizikos ir tiksliųjų mokslų reikšmingumo prisodrinta atmosfera, kuri veikė - negalėjo nepaveikti - ir Lietuvos ūkininko vaikus.

Kazimieras Pyragas kilęs iš Prienų rajono, Pakuonio valsčiaus, Kudirkų kaimo. Buvo 13 metų, kai su visa šeima atsidūrė Sibire. Ėjo 1951 metai. Pyragų šeima žinojo, kad įtraukta į sąrašus - turėjo būti išvežti į TSRS gilumą. Nesislapstė, neišsilakstė, nes kur su tokia gausybe vaikų pasislėpsi… Laukė likimo skirto kryžiaus. Kalti nesijautė, tačiau toje santvarkoje kalti buvo visi - ir tas neapibrėžtas kaltės jausmas žmogų turėjo lydėti visą gyvenimą. Kaltas jau vien todėl, kad dirbi žemę, kad esi lietuvis, kad gyveni. Tėvas buvo gavęs 11 ha kaip savanoris, vėliau dar prisipirko žemės, tad jos turėjo jau trigubai tiek, pasistatė gyvenamąjį namą, pradėjo stotis ant kojų. Kuo ne pretekstas išvežti?

Visi Pyragiukai (išskyrus jaunėlį Kęstutį, dvyliktąjį iš eilės vaiką, kuriam bus lemta gimti Sibire) jau buvo pradėję lankyti mokyklą. Kazimieras mokėsi 6 klasėje, kai su kitais šeimos nariais buvo išvežtas. Tiesa, išvežė ne visus Pyragus - du vyresnieji Kazimiero broliai sėdėjo kalėjime - Kazachstane. Likusieji atsidūrė Sibire - Tomsko srityje, Aleksandrovsko rajone. Obės krantas, taiga.

Pasisekė bent dėl to, kad prie rajono buvo kolūkis. Vyriausieji Pyragų šeimos nariai pradėjo dirbti kolūkyje, ir per metus užsidirbdavo porą pūdų grūdų, nors ir papuvusių. Vyresnieji broliai su tėčiu pjaudavo taigoje ir į rajono centrą parvežtas malkas - taip šeima ir prasimaitindavo. Po kelerių metų įsidarbino statybų organizacijoje: vasarą statydavo namus, o žiemą kirsdavo malkas. Kazimierui teko ir mokytis vakarinėje vidurinėje mokykloje.

Taip tęsėsi iki 1955-ųjų metų. Pyragų šeima, kaip ir daugelis kitų daugiavaikių ištremtųjų šeimų, atgavo "laisvo judėjimo" (SSRS teritorijoje) teises, galėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau čia sugrįžusių niekas nelaukė - kaime net gyventi neturėjo kur, mieste - taip pat. Darbo irgi sunku buvo gauti. Visi vaikai tremtyje jau buvo pradėję mokytis vakarinėse rusiškose mokyklose, tad dabar lietuviškoje mokykloje nesijautė savi. Išėjo taip, kad vasarą prasistumdęs Lietuvoje, Kazimieras su broliu Arvydu (nuolatiniu savo porininku prie pjūklo pjaunant malkas Sibire) sėdo į traukinį ir išvyko į Kazachstaną. Įsidarbino prie Karagandos, vėliau čionai atsikraustė ir visa šeima. Ten pragyveno ne vienerius metus, paskui vienas po kito pradėjo grįžti į Lietuvą.

G.Zemlicko nuotraukoje: Profesorius Kazimieras Pyragas.

Nuotraukose iš asmeninio K.Pyrago archyvo:

Sibiro tremtyje ir Kazachstane Kazimierui Pyragui (dešinėje) su broliu Arvydu teko ragauti statybininko duonos.

Kazimiera ir Antanas Pyragai su savo dukromis ir sūnumis.