50 metų paskyręs Baltijai

Gediminas Zemlickas

Lietuvos MA akademikui prof. habil. dr. Vytautui GUDELIUI liepos 13 dieną sukako 75-eri.

Upsalos universiteto garbės daktaras, Jūrų kraštų apsaugos Europos Sąjungos garbės narys, Tarptautinio fondo “Via Baltica” laureatas - tai tik keli ryškesni bruožai, žymintys tarptautinį lietuvio mokslininko pripažinimą.

Profesoriaus interesų ratas nepaprastai platus ir toli prašoka įprastos geografijos ir geologijos rėmus. Stebina tai, kad karo metais Vilniaus universitete pasirinkęs būtent šių mokslų - geografijos ir geologijos - studijas, tuo nepasitenkino, bet rado laiko išklausyti taip pat archeologijos ir istorijos paskaitų. Šis anksti pasireiškęs interesų platumas vėliau atsispindės profesoriaus darbuose, jam dirbant Geologijos ir geografijos, Zoologijos ir parazitologijos (dabar Ekologijos) institutuose, dėstant Vilniaus universitete.

Laimingas mokslininkas gyvenimo kely sutikęs savo didžiąją meilę - Baltiją. Teneįsižeidžia jubiliato žmona p. Romana, bet juk kiekvienas mokslui ar menui gyvenimą pašventęs žmogus ieško tos vienintelės, kuriai galėtų skirti savo žinias. Likimo žvaigžde paženklintam pavyksta rasti. Profesorius V. Gudelis Baltijos jūros temos ėmėsi lygiai prieš 50 metų. Pamėgino ir to pakako, kad pusei šimtmečio būtų atsidėta būtent Baltijos jūros, jūros krantų, pajūrio kopų dinamikos ir kt. tyrimams.

Profesorius yra šių darbų mūsų krašte pradininkas, būtent su jo vardu sietinas lietuvių tyrinėtojų prisijungimas prie plataus tarptautinio Baltijos jūros tyrinėjimo. Dažniausiai tie darbai atliekami vienu kuriuo nors mokslo pjūviu - nėra visa aprėpiančio, įvairių mokslų pastangas sintezuojančio veikalo. Būtent lietuvio mokslininko erudicija, visapusiškumas įgalino jį tokius sintezavimo darbus sistemingai dirbti. V. Gudelis yra ne tik geografas ir geologas, bet ir okenografas, nagrinėjantis litosferos, hidrosferos ir atmosferos reiškinius bei procesus.

Kvapą gniaužia vien pamėginus išvardyti mokslininko interesų sritis, kurias jis plėtojo. Dažnai tai įvairių mokslų sandūros - neotektonika, jūrų geologija, paleogeografija, holoceno stratigrafija ir t.t.

Per tuos 50 metų prof. V. Gudelis parašė ir išleido daug vertingų knygų, jo publikuotų darbų sąraše yra daugiau kaip 600 pozicijų.

Tiesa, didžioji dalis informacijos tebedūla įvairiose ataskaitose, aprašuose, fonduose, tad nelengvai ir pasiekiama. Žinia, dalis medžiagos knygų, mokslinių bei populiarių straipsnių pavidalu pasiekė skaitytojus, bet didžiausi klodai gali tapti archyvų turtu.

Kaip ir daugeliui įvairių mokslo sričių bei krypčių savo krašte pradininkui V. Gudeliui teko rūpintis lietuviškąja geografijos, geologijos, jūros krantotyros terminija - tie darbai atsispindi profesoriaus parašytuose terminų žodynuose.

Savo jubiliejų prof. V. Gudelis pasitiko ir praleido Utenos rajone, viensėdyje (galimas daiktas, tai gera vieta išvengti dažnai varginančio jubiliejaus šurmulio).

Laimė, jubiliejaus dienomis dosni Baltijos jūros banga į krantą išmetė didoką gintarą - būtent taip norisi pavadinti paskutinį didelį Vytauto Gudelio veikalą - monografiją “Lietuvos įjūris ir pajūris”. Tai gražiai išleista “Lietuvos mokslo” 17-oji knyga.

Beje, naujadaru “įjūris” autorius siūlo vadinti matomąją jūros dalį iki horizonto linijos. Tai pajūrio priešybė - jūros akvatorijos dalis, einanti nuo kranto linijos gilyn į jūrą. Šnekamojoje kalboje, pasak profesoriaus, įjūriu galima vadinti jūros akvatorijos dalį iki tam tikro horizonto, o moksle - jūros ruožą ir jį atitinkantį dugną iki 40 m gylio.

Regis, niekam nekildavo klausimas, kad yra pajūris. Sausumos ruožas palei jūrą - pats žodis tą pasako. Tačiau moksle, pasirodo, pajūrio samprata labai įvairi, vienaip suvokiama geomorfologų, fizikogeografų, dar kitaip - klimatologų, bei kitų sričių specialistų. Nesusišnekėjimo, dviprasmybių esama ir kitų šalių mokslinėje literatūroje. Todėl reikia tikslesnio apibrėžimo.

Knygoje skaitytojas ras vienos ar kitos sąvokos apibrėžimą, taip pat daugybę ne tik moksliškai vertingų, bet ir labai įdomių dalykų iš Lietuvos pajūrio istorijos, etnografijos, etimologijos ir t.t. Knyga tuo įdomesnė, prikausto ir ne specialisto dėmesį, nes perpinta asmeniniais autoriaus pastebėjimais, bendravimo su pajūrio žvejų ir kitų gyventojų patirtimi. O ji nepaprastai turtinga.

Profesorius rašo ir apie tai, kaip ne savo valia “praturtino” lietuviškąją marinistikos terminiją. Plaukiojimo ir žvejybos priemonė mariose buvo burvaltė, kurią kopininkai žvejai vadino kurėnų valte arba kiudelvalte. Pavadinimai perimti iš vokiečių kalbos: vokiečiai kuršius vadino “die Kuhren”, nuo to ir kilo kurėnų, t.y., kuršių valties pavadinimas. Prof. V. Gudelis jau senokai į tai atkreipė dėmesį ir siūlė tą valtį vadinti “kuršvalte” arba “kuršėnu”. Tačiau spausdinant padaryta korektūros klaida ir vietoje kuršėno atsirado kurėnas. Klaidingas naujadaras bemat paplito ir ligi šiol nelyginant fantomas klaidžioja per visus rašinius. Pateko taip pat ir į lietuviškas enciklopedijas.

Baltijos jūros tyrinėjimų 50-mečiui prof. Vytautas Gudelis, tikras šių tyrinėjimų klasikas, apdovanojo mus visus puikiu veikalu apie Lietuvos įjūrį ir pajūrį, tuo dar kartą primindamas, kad esame jūrų valstybė.

Vytauto Milišausko nuotraukoje: Profesorius Vytautas Gudelis su žmona Romana.