Prof. Romualdas Baltrušis |
||
Šių metų balandžio 1 d. už nuopelnus chemijos ir cheminės technologijos srityje Kauno technologijos universiteto Senato garbės daktaro vardas suteiktas inžinieriui chemikui Kaziui Sekmakui. Birželio 10 d. KTU Auloje įvyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu inž. Kaziui Sekmakui, dalyvaujant artimiesiems buvo įteiktos garbės daktarui skirtos regalijos. Inž. Kazys Sekmakas čia pat Auloje dėl jo vardo stipendijos įsteigimo KTU geriausiam chemikui pasirašė susitarimą su KTU rektoriumi prof. Kęstučiu Kriščiūnu.
Šio amžiaus pradžioje Hermano Staudingerio suformuluota makromolekulės sąvoka padarė perversmą chemijos moksle, nes leido suprasti medžiagas, sudarytas iš makromolekulių. Mokslininkai ėmė domėtis naujomis stambiamolekulių junginių-polimerų sritimis. Chemikai ieškojo būdų, kaip sukurti naujas, natūralioje gamtoje nesutinkamas polimerines medžiagas. Ir tai pasisekė įžymiajam W. H. Carothersui. Visų nuostabai jis pateikė tik sintezės būdu sukurtą plieno tvirtumo naują polimerinę medžiagą - poliamidą.
Polimerus ėmė tirti visi pasaulio chemikai. Jie greitai sukūrė polimerus, priskiepytus polimerus, polimerų kompozicijas - medžiagas, pasižyminčias naujomis savybėmis.
Tai leido žmonėms realizuoti savo fantastiškiausias svajones, skrydžius į kosmosą, pasivaikčiojimus Mėnulyje. Buvo sukurtos nekoroduojančios dangos, nepralaidžios plėvelės.
Visi diplomuoto inžinieriaus Kazio Sekmako žymieji darbai atlikti JAV. Matęs 1940-1941 metų sovietinių komunistų žiaurumus Lietuvoje, 1944 metų vasarą inž. K. Sekmakas pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbti pradėjo vienoje iš žymiausių pasaulyje Siemens firmos fabrikų chemijos laboratorijoje ir susipažino su tuo metu sukurtais vokiečių chemikų polimerais ir jų technologija. Atsidūręs JAV, kur naujiems mokslo laimėjimams buvo skiriama ypač daug dėmesio, inž. K. Sekmakas turėdamas žinių bei patyrimo iš darbų Vokietijoje, JAV patentavo vieną po kito savo išradimus. Kiekvieną darbų sritį, kurioje padirbėdavo inž. K. Sekmakas lydėjo išradimas. Armour firmoje pradėjo dirbti su biologiškai aktyviomis medžiagomis, užpatentavo naują insulino bei proteolitinių fermentų gavybos technologiją. Dirbdamas žymioje De Soto firmoje inž. K. Sekmakas pateikė nuostabius išradimus polimerų chemijos ir technologijos srityje. Jo sukurta nauja ureido junginių sintezė ir jų naudojimas emulsijų polimerizacijoje leido atrasti vandeninius emulsinius dažus, kurie dabar gaminami milijonais tonų. Jo išrasti garsieji akrilamidiniai su formaldehidu polimerai atvėrė milžinišką daugiatonę jų gamybą. Inž. K. Sekmako sukurtos dangos metalams (plienui, aliuminiui), išsilaiko nepakitusios beveik 20 metų, jos plačiai naudojamos įvairiose pasaulio šalyse. Inž. K. Sekmako pagamintos dangos sėkmingai naudojamos automobilių kėbulams, lėktuvų fiuzeliažams bei kosminiams laivams dažyti. Dažoma kambario temperatūroje - taip pigiau ir paprasčiau dažyti: jeigu autokėbulą, o tuo labiau lėktuvo fiuzeliažą dažyti reikėtų kaitinant, būtų gana brangu. Inž. K. Sekmako išradimai tiesiogiai susiję su gamybos ekonomiškumu, technologiniu efektu ir pigumu. Todėl firma De Soto jam suteikė neribotas galimybes jo kūrybiniams sumanymas įgyvendinti.
Inž. K. Sekmakas sukūręs ypač naudingomis savybėmis pasižyminčias polimerų kompozicijas: 141 iš jų patentuota JAV ir 273 - kitose penkiolikoje pasaulio valstybių. JAV mokslo visuomenėje jo nuopelnai buvo plačiai minimi, De Soto firmoje jam buvo suteiktas išskirtinis prestižinis personalinio tyrėjo vardas.
Inž. K. Sekmako duktė, sūnus, marti ir žentas taip pat chemikai. Sūnus Viktoras tęsia tėvo darbus. Jis š. m. birželio 11 d. KTU Cheminės technologijos fakultete skaitė paskaitą apie autokėbulų dažymą JAV, siedamas ją su tėvo darbais. Žentas Myronas Bezdicekas tą pačią dieną skaitė paskaitą apie stiklo pluošto naudojimą telekomunikacijoje pakeičiant juo varį kabeliuose. Jis pažymėjo, kad anksčiau 1 km telekomunikacijų kabeliui reikėjo 5 tūkst. kg vario, o naudojant stiklo pluoštą - 1 km tokio kabelio tapo žymiai lengvesnis - sveria tik 80 kilogramų.
Su inž. K. Sekmaku ir kai kuriais jo patentais susipažinau 1974 m. sausio pabaigoje, kai jis su JAV inžinierių chemikų grupe atvyko į Sovietų sąjungą, į Maskvą, kur buvo svarstomas inž. K. Sekmako patentų pardavimas. Jis buvo gavęs leidimą aplankyti savo brolį Praną, gyvenusį su žmona tada uždarame mieste Kaune.
Džiugu, kad KTU Cheminės technologijos gabiausiam studentui dabar bus įteikiama užsienio lietuvio inž. Kazio Sekmako įsteigta jo vardo premija.
|