Pasirodo, kad prieš važiuodami į Lietuvą komisijos nariai, norėdami įvertinti mūsų šalies intelektualinį potencialą, peržiūrėjo kelias dešimtis Silver Platter (sidabrinių diskų) informacinės sistemos duomenų bazių. Sprendžiant iš tos sistemos kompaktiniuose diskuose esančios informacijos, Lietuvos mokslinis įdirbis labai menkas. Pavyzdžiui, ASFA duomenų bazėje per 1977-1993 m. Lietuvoje paskelbta tik 60 mokslinių darbų. Šioje ASFA pasaulinėje duomenų bazėje sukaupta informacija apie visų mokslo krypčių vandens terpės tyrimų rezultatus. Tai mokslinių darbų santraukos apie laivininkystę, geologiją, geografiją, biologiją, naftos terminalus ir kt.

Taigi jau prieš atvažiuodami norvegai žinojo, kad Lietuvos mokslininkų įdirbis labai menkas. Jie manė, kad ir mokslininkų maža. Tačiau jiems buvo parodyti kalnai knygų, žurnalų, monografijų. Tiesa, jos daugiausiai buvo parašytos lietuvių ar rusų kalba, t.y. visai nesuprantamos.

Norvegai, kaip vėliau ir kitų šalių mokslininkai, nutarė, kad jų šventa pareiga - “pakrikštyti aborigenus”, t.y. apibendrinti per 50 metų lietuvių mokslininkų sukauptus duomenis ir paskelbti juos anglų kalba. Pirmosios pavardės, aišku, norvegų, o šalia bus paminėtos ir lietuviškos. Tokie leidiniai jau pasirodė ir man teko juos vartyti. Tai skamba kaip paradoksas, tačiau to dar negana. Lietuvos gamta ištirta geriau negu Norvegijos, nes ją tyrė santykinai (ploto vienetui) didesnis mokslininkų skaičius. Šiems tyrimams per dešimtmečius buvo skirtos milžiniškos lėšos, tačiau apie atliktų Lietuvoje tyrimų rezultatus pasauliui praneša… norvegai!

Šių dienų pasaulyje informacija - turtas, o dabartiniai vikingai ją gauna ne ginklu, ne už pinigus, bet veltui. Egzotiško krašto, esančio kažkur prie Baltijos krantų mokslininkai, matyt, nesuvokia, kaip apsaugoti, įtvirtinti savo prioritetą. Tūkstančių mokslininkų per dešimtmečius sukauptas turtas pasisavinamas nemokamai. Tai nerūpi mokslą tvarkančioms organizacijoms, nors jų kaip niekad daug.

Grįžkime prie sidabrinių diskų. Silver Platter - tai didžiausia pasaulyje mokslinės informacijos sistema, turinti 227 duomenų bazes. Jos kas ketvirtį papildomos, ir išleidžiami nauji kompaktiniai diskai. Vienos duomenų bazės kompaktinių diskų metinės prenumeratos kaina priklauso nuo informacijos kiekio ir gali siekti 3 tūkstančius dolerių. Kad skaitytojui būtų aiškiau, pasitelkime vienos bazės pavyzdį.

Pasiremsime pasaulinės Silver Platter informacinės sistemos Aquatic Sciences & Fisheries Abstracts (ASFA) Cambridge Scientific Abstracts duomenų bazėje pateiktais duomenimis. Visose šalyse nacionaline kalba skelbiamų mokslinių straipsnių paprastai būna daugiau negu skelbiamų užsienyje. Lietuvoje dabar ypač akcentuojama šalies mokslininkų darbų citavimo ir publikacijų užsienio moksliniuose žurnaluose dažnumo reikšmė. Tuo tarpu šalies viduje skelbiamos publikacijos yra lyg ir nuvertinamos. Ši nuostata ne visai teisinga. Lietuvių kalba parašytos mokslinės knygos ar straipsniai daugeliu atveju nenusileidžia turiniu užsienyje publikuotiems darbams. Trūkumas - jie neprieinami užsienio mokslininkams. Tačiau ir anglų kalba visų parašytų darbų specialistas nepajėgia perskaityti. Todėl ypatingą reikšmę įgavo operatyvus keitimasis mokslinių straipsnių santraukomis. Jau prieš kelis dešimtmečius tarptautinės organizacijos ėmė kurti pasaulinę bibliografinę informacinę sistemą, įgalinančią operatyviai susipažinti su pasaulyje skelbiama moksline produkcija. Viena iš tokių duomenų bazių ir yra ASFA, sukurta Jungtinių Tautų Organizacijos agentūros FAO (Food and Agriculture Organization) kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Štai, pavyzdžiui, ASFA kompaktiniame diske, kuriame sukaupta informacija apie mokslines publikacijas per 1978-1987 m., Lietuva, kaip leidėjas, minima tik 40 kartų. Tuo tarpu per tuos 10 metų mūsų šalies mokslininkai paskelbė daugiau kaip 1100 straipsnių ir kelis šimtus leidinių bei monografijų, kurie atitiko ASFA tematiką. Todėl atgavus Lietuvai nepriklausomybę tarptautinių organizacijų darbuotojai ir užsienio mokslininkai buvo klaidingai įsitikinę, kad Lietuvos mokslinis potencialas, sprendžiant iš duomenų bazėse esančios informacijos, labai menkas. Užsienyje kiekvienas mokslininkas apie vykdomų tam tikram krašte savo srities tyrimų intensyvumą sprendžia remdamasis duomenimis, esančiais tarptautinėse duomenų bazėse. Galima teigti, kad jei mokslininko pavardės ar leidinio pavadinimo nėra sidabrinių diskų vienoje iš duomenų bazių, tai pasaulyje jie nežinomi. Todėl svarbu pasiekti, kad visi Lietuvoje skelbiami moksliniai straipsniai ir leidiniai ar monografijos būtų įtraukti į pasaulinę Silver Platter informacinę bibliografinę sistemos duomenų bazę.

Keli mokslo darbuotojai iš Lietuvos dar 1991 m. užmezgė ryšius su FAO, susipažino su ASFA duomenų bazės plėtojimo taisyklėmis, įsisavino užkoduotų duomenų pateikimo ir publikacijų aprašų paruošimą ASFA duomenų bazei. Nuo 1992 m. jie visuomeniniais pagrindais pradėjo įvedinėti į ASFA informaciją apie trijose Baltijos šalyse skelbiamus mokslinius straipsnius ir knygas. Dabar kasmet į šią duomenų bazę įvedama informacija atspindi tos krypties maždaug apie 10-20% Lietuvoje skelbtų darbų.

Kaip matyti iš šiais metais ASFA paskelbtos suvestinės, visos didžiosios valstybės šiam darbui skiria daug dėmesio. JAV kasmet paruošia daugiau kaip 3000, Vokietija - daugiau kaip 2000, Anglija ir Prancūzija - daugiau kaip po 1000 aprašų. Tačiau sprendžiant iš priede pateiktų duomenų, mūsų tik visuomeniniais pagrindais atlikto darbo apimtis didesnė, negu pavyzdžiui Lenkijos, Švedijos ar Portugalijos.

ASFA duomenų bazėje Lietuva 1988 - 1993 m. minima 185; 1978-1987 m. - 215; 1988-1995 m. - 347; 1988-1997 m. - 420 kartų.

Nuo 1994 m. Žemės ūkio ministerijos bibliotekos etatiniai darbuotojai atlieka panašų darbą. Jie kasmet paruošia daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių aprašų, kurie įvedami į SP informacinės bibliografinės sistemos kitą duomenų bazę - AGRIS. Metinis publikacijų skaičius žemės ūkio tematika, jų nuomone, Lietuvoje - apie 3000. Tokiu būdu į minėtą duomenų bazę (AGRIS) patenka tik apie 5% kasmet Lietuvoje skelbiamų straipsnių.

Vadinasi, iš 227 sidabrinių diskų duomenų bazių, tik į dvi - ASFA ir AGRIS - patenka nedidelė Lietuvoje skelbtų mokslinių straipsnių ir leidinių dalis. Aišku, ir tai gerai, tačiau kodėl šiam svarbiam darbui neskiriam dėmesio. Lietuvos intelektualinio potencialo prezentacija tarptautinėje arenoje ir kartu šalies prestižo įtvirtinimas žymiu mastu priklauso nuo šio darbo organizavimo, tai - valstybinės reikšmės prioritetinis uždavinys. Jis apima visas Lietuvos mokslo šakas. Sprendžiant iš lietuvių kalba skelbiamų publikacijų mokslo, meno, muzikos ir kitais klausimais skaičiaus, šalies intelektualinis potencialas pakankamai aukštas. Skaičiuojant publikacijų kiekį, tenkantį 10 tūkst.gyventojų, jis prilygsta išvystytoms Vakarų Europos šalims.

Tuo tarpu informacija apie daugelį straipsnių ir leidinių pasaulinės sidabrinių diskų informacinės sistemos bazių nepasiekia. Pagrindinė priežastis - šis darbas neorganizuotas valstybės mastu, jam neskiriama dėmesio. Jį turėtų kartu koordinuoti vyriausybės patvirtinta programa, kuri padėtų įgyvendinti šią koordinaciją.

Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka yra išleidusi suvestinį kompaktinių diskų katalogą “Kompaktiniai diskai (CD-ROM), 1997 2”, kur išvardinta 18 organizacijų, gaunančių kompaktinius diskus ir duomenų bazes. Jame paminėta 320 kompaktinių diskų pavadinimų. Tačiau iš jų tik nedidelę dalį sudaro Silver Platter informacinės sistemos diskai.

Svarbu padidinti darbo apimtį ir sutvarkyti dviejų informacijos srautų pastovų cirkuliavimą. Iš vienos pusės į Silver Platter duomenų bazių kompaktinius diskus sistemingai turi būti įvedama informacija apie visus Lietuvoje skelbiamus straipsnius bei knygas ir taip ši informacija taptų labai operatyviai prieinama viso pasaulio mokslininkams, iš kitos pusės - kas ketvirtį gaunami kompaktiniai diskai leidžia Lietuvos mokslininkams susipažinti su naujausiais tyrimų rezultatais.

Knygų ar žurnalų, tarp jų - ir grožinės literatūros, mainai be plačios tų leidinių reklamos pasaulinėje informacinėje sistemoje yra mažai efektyvūs. Todėl, matyt, tarptautinėse knygų mugėse ir mūsų grožine literatūra nelabai domimasi.