Stipendijos ir mokesčiai už mokslą
Roma Mikalauskienė
Juozas Elekšis
Juras Šalčius
Kol nepriimtas Aukštųjų mokyklų įstatymas, tiksliai neapibrėžta aukštųjų mokyklų autonomija, kartais senatų nutarimai prieštarauja Vyriausybės nutarimams. Kai kurios aukštosios mokyklos ėmė taikyti rotacijos principą. Šį principą ypač gina Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Pavilionis, palaiko Rektorių konferencijos prezidentas, Muzikos akademijos rektorius prof. J. Antanavičius. Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 853 rotacija gerokai apribota. Pagal nutarimą, gerai besimokantis studentas yra tas, kurio vertinimų vidurkis ne žemesnis kaip 6 balai. Toks studentas jau negali būti išbrauktas iš valstybės finansuojamos vietos.
Daug diskutuojama dėl mokesčių už studijas. Lėšos, gautos už studijas, patenka į specialųjį lėšų fondą. Iš jo negalima mokėti dėstytojams, bet, kai biudžetas būna deficitinis, pasitaiko visko
Tuo labiau kad dėstytojų mūsų šalyje tam pačiam studentų skaičiui daug daugiau nei Vakaruose. Tai, žinoma, duoda peno įvairiems nesusipratimams. Kiek procentų studentų moka už mokslą, tiksliai nežinoma. Vieną kartą skelbiama, kad Vilniaus universitete tokių studentų yra 60 proc. (Atgimimas Nr. 9), kitą, kad jų 45 proc. (Lietuvos aidas Nr. 129). Aišku viena - už studijas mokančių studentų (iki šiol jie klaidingai vadinti laisvaisiais klausytojais) skaičius vis auga. Nuo 1994/95 iki 1996/97 mokslo metų jų padaugėjo beveik 5 kartus ir dabar jų daugiau nei 7 tūkstančiai.
Redakcija gavo aukštosios mokyklos problemas gvildenantį laišką iš bene radikaliausiai persitvarkančio ir gal daugiausiai ta linkme nuveikusio Kauno technologijos universiteto. Prof. A. Jankūnas jau antrą kartą kritikuoja KTU vadovybę. Redakcija, pritardama ne visoms autorių mintims, jas toleruoja. Todėl publikuojame ir šį straipsnį. Kartu skelbiame ir kai kuriuos duomenis iš kitų aukštųjų mokyklų, kurie surinkti Mokslo Lietuvos darbuotojams apsilankius arba pateikus klausimus raštu kai kurioms aukštosioms mokykloms.
Vilniaus universitetas
Administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna, finansų direktorius Arvydas Matekonis ir studijų skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys informavo, kad iš valstybės skiriamų lėšų stipendijas gauna 70 proc. studentų, bet universitetas gali parengti daugiau studentų, todėl priimami ir tie, kurie moka už studijas. Magistro studijos pusantro karto brangesnės nei bakalauro, o doktoranto - tris kartus brangesnės nei studento.
Vilniaus universitete pirmą kartą buvo pritaikytas rotacijos principas. Stojamieji egzaminai pagal tą tvarką užtikrina stipendiją tik pirmam semestrui. Kitam semestrui į valstybės finansuojamą vietą patekdavo studentai priklausomai nuo vietos konkursinėje eilėje sesijos metu. Už studijas privalėjo mokėti aukštojo išsilavinimo siekiantys antrą kartą ir užsienio piliečiai.
Šiais metais būsimiems pirmakursiams, neskaitant chemijos, fizikos, gamtos mokslų, matematikos fakultetų studentų, reikės mokėti žymiai brangiau nei pernai. Ligi šiol pirmakursiai mokėjo tik 15-20 proc. realių išlaidų.
Tokia tvarka prieštarauja neseniai priimtam Vyriausybės nutarimui. VU vadovybė pareiškė, kad ji nesilaikys minėto nutarimo, o Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai - kad tuo atveju siūlys Vyriausybei sumažinti šiai aukštajai mokyklai finansavimą. Taigi rudenį galime laukti rimto konflikto.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas informavo, kad labai gerai besimokantiems skiriamos vardinės stipendijos. Labiausiai prestižinė - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino stipendija.
Ateinančiais mokslo metais stipendijų fondo neužteks, nes, skirstant pinigus tarp aukštųjų mokyklų, nebuvo atsižvelgta į tai, koks studentų skaičius šiais mokslo metais.
VGTU pažangūs studentai patenka į valstybės finansuojamas vietas. Mokančių už studijas priimama iki 30 proc. Kartojantys kursą už jas taip pat moka patys, priklausomai nuo studijų vertės.
Dailės akademija
Prorektorius studijų klausimais prof. Kostas Daraškevičius ir studijų skyriaus vedėja Marija Šimanėlienė informavo, kad stipendijos sudaro 97 proc. nuo MGL (125 Lt - red. past.). Gerai besimokantys gauna 15 proc. priedą, o blogiau - 15 proc. mažiau už bazinę stipendiją. Yra įsteigtos socialinės stipendijos (našlaičiams, daugiavaikių šeimų vaikams, nepasiturintiems). Jų dydis - 38-40 Lt.Dailės akademijoje reikia gipso, dažų, drobės, teptukų, popieriaus ir t.t., todėl čia yra ir stojamieji mokesčiai. Bakalaurui stojamasis mokestis - 60 Lt, magistrantui - 20 Lt. Už studijas mokantys moka tiek, kiek iš tiesų kainuoja studijos paprastam studentui pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Antai, už bakalauro studijas per metus tenka mokėti 1,600 Lt, o magistrantai moka 2000 litų.
Muzikos akademija
Prorektorius studijų klausimais prof. Eduardas Gabnys ir ekonomistė Jovita Viluckienė paaiškino, kad už studijas moka tik nepatekę į valstybės finansuojamas vietas studentai. Praėjusiais metais jiems teko mokėti 3 tūkst. Lt. Šiemet teks mokėti jau 4 tūkst. Lt. Gerai besimokantys studentai gauna apie 120 Lt stipendiją. Perlaikyti egzaminą kainuoja 30 Lt, įskaitą - 20 Lt. Net ir gerai besimokantys studentai, jei jie dirba, stipendijų negauna, nes jie nelanko visų paskaitų, o mokosi pagal laisvą programą. Akademijos programas remia Atviros Lietuvos ir Vytauto Landsbergio fondai. Akademija finansines problemas stengiasi spręsti pati, nes studentams tenka mokytis net 12 metų (pradedant muzikos mokykla), dalyvauti iki 100 atrankų, jie patys turi pirkti labai brangiai (nuo 3 iki 12 tūkst. JAV dolerių) kainuojančius muzikos instrumentus.Studijos - ne privilegija
Kaip rodo aukštųjų mokyklų pateikti duomenys, kiekvienoje iš jų situacija skirtinga, todėl skirtingi stojamieji mokesčiai, skirtingai žvelgiama į rotaciją ir t.t.
Antai Lietuvos teisės akademija, Šiaulių universitetas teigia, kad lėšų stipendijų fondui užtenka, tuo tarpu Kūno kultūros instituto vadovų nuomone, šiai aukštajai mokyklai stipendijų fondui trūksta 40-50 proc. lėšų.
Žymiai skiriasi ir mokesčio už studijas dydis tiems, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas. Antai studijuojantys KKI per metus turi sumokėti 23-25 MGL. Šiaulių pedagoginiame universitete ir Teisės akademijoje - 20-28 MGL.
Studijos nuolat brangsta, o vidutinio piliečio pajamos auga labai jau lėtai. Aukštosios mokyklos atsiduria ties dilema: koks kontingentas ateis studijuoti ateityje? Ar netaps studijos turtingųjų privilegija?
Statistika byloja, kad to neturėtų atsitikti. Praėjusiais metais vidurines mokyklas baigė 25,5 tūkst. abiturientų. Valstybė finansavo pusės jų (12,26 tūkst.) studijas aukštosiose mokyklose. 30 proc. baigusių vidurines mokyklas įstoja į aukštesniąsias mokyklas, 10 proc. - į profesines mokyklas. Taigi neįstojusių niekur lieka tik 10 procentų. Kyla klausimas, iš kur tiek daug pretendentų į vieną vietą? Taip yra todėl, kad dalis abiturientų bando stoti į kelias aukštąsias mokyklas.
Dalis studentų moka už studijas patys, taigi didžioji dalis abiturientų turi realias galimybes siekti aukštojo mokslo, o turtingųjų yra tik maža dalelė.
Tikėsime, kad aistros aprims ir bus rastas kompromisinis sprendimas.
Aštrios diskusijos šiuo metu vyksta dėl rotacijos. Tie, kurie palaiko pastarąjį Vyriausybės nutarimą, ir rotacijos šalininkai atrodo nesutaikomi. Vilniaus pedagoginio universiteto studijų prorektorius doc. Vytautas Bernotas mano, kad galima rasti sprendimą: 6 balai kai kuriose konkrečiose specialybėse visai normalus įvertinimas. Jis per žemas tik dalyje specialybių. Taigi Vyriausybės nutarimas nėra jau toks blogas.
Galimas dalykas, kompromisą geriau pasisektų rasti, jei šiose diskusijose aktyviau dalyvautų ir studentai. Tada nereikėtų jų kviesti į gatves arba spręsti savitarpio problemų pasitelkiant spaudą, televiziją ir net teismus. Prieš akis atostogos. Gal jos padės visiems apsiraminti ir rasti racionalius sprendimus?
Gedimino Zemlicko nuotraukoje: VU prorektorius S. Vengris ir rektorius R. Pavilionis diskutuoja su studentais.