Juozas Elekšis

Birželio 30 d. Vilniaus universitete pristatyta knyga “Ona Voverienė” (literatūros rodyklė). Kartu pažymėtas ir profesorės garbingas jubiliejus. Profesorė yra parašiusi 19 knygų ir brošiūrų, per 240 mokslo bei mokslo populiarinimo straipsnių. Profesorė randa laiko ir politinei bei visuotinei veiklai. Be jos, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, negalima įsivaizduoti vienos gausiausių moterų organizacijos veiklos.

Atkakli žemaitė iš Raseinių pilna to žodžio prasme gyvenime įveikė visus barjerus ir save pačią. Jubiliejaus proga ji nuoširdžiai galėjo pasakyti: “Mano gyvenimas susiklostė laimingai”. O tas gyvenimas buvo tikrai nelengvas. Jaunystėje jai teko rupi vakarinio ir neakivaizdinio mokymosi duona, reikėjo įveikti sunkią ligą. Dabar profesorę visi pažįsta kaip humanitarę. Pradžia buvo visai kitokia. Eksternu baigusi Tytuvėnų vidurinę mokyklą ji įstojo į Vilniaus technikos mokyklą ir įsigijo pašto-telegrafo operatorės kvalifikaciją. Tuo nepastenkinusi stojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vakarinį skyrių, jį baigusi gavo anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją. Po kiek laiko pradėjo studijas mokslinės ir techninės informacijos institute (Maskvoje). Tuo metu būsimoji profesorė dirbo, rodos, gana toli nuo humanitarinių mokslų - elektrinio suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo institute, buitinės chemijos projektavimo-konstravimo biure. Net jos pirmos publikacijos prasidėjo nuo … cheminių preparatų naudojimo automobilizme ir buityje. Tik 1975 m. Vilniaus universitete ji kaip valandininkė pradėjo dėstyti informatikos pagrindus. 1979 m. apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, kurioje mokslininkė jau pasuko tuo keliu, kuriuo žengia iki šiol. Tai įtvirina ir jos pedagogikos mokslų daktaro disertacija “Informatikos teorija - bibliotekininkų ir bibliografų ruošimo metodologijos pamatas”. Savo skaitytiems kursams ji parengė mokymo leidinius: “Informatikos teorija ir metodologija”, “Mokslinės techninės informacijos sistemos”, “Informatikos metodologija”. Viena naujausių jos knygų “Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957-1990 metais”. Analogiškos temos nagrinėjamos ir kitose jos knygose. Mašinraštyje savo eilės dar laukia monografija: “Bibliometrija”.

Toliau jau atrodytų viskas klojosi puikiai. 1995 m. dalyvavo IV pasaulio moterų konferencijoje Pekine, daugelyje tarptautinių moterų konferencijų, 1996 m. laimėjo konkursą profesorės pareigoms užimti, suteiktas Pasaulio moters vardas, tapo tarptautinio biografijų centro Kembridže garbės nare, Amerikos biografų instituto moksline bendradarbe. 1997 m. Onai Voverienei jau oficialiai suteiktas profesorės vardas.

Gal tai, kad Onos Voverienės idėjos buvo naujos, gal tai, kad ji atėjo į dabartinę jos veiklos sritį lyg iš šalies ir netradiciniu keliu (vidurinė mokykla, studijos, disertacija), jos žygis į mokslo viršūnes buvo nelengvas.

Susitikime net prof. Romualdas Broniukaitis prisipažino, kad nepritardamas kai kurioms jos idėjoms, bent jai netrukdęs. Apie diskusijas užsiminė ir prof. Domas Kaunas. Matyt, tos diskusijos vis dėl to buvo labai jau audringos, jei ir pati profesorė Ona Voverienė minėjimo metu pasakė, kad fakultete pritrūkdavo gero žodžio, žinoma, taktiškai pridūrusi, kad tai, matyt, todėl, kad ir ji pati ne cukrus. Užtruko ir profesorės vardo teikimo svarstymas.

“Ačiū tau, Juozai”, - taip su būdingu jai nuoširdumu padėkojo man profesorė atsisveikinant po minėjimo. O dėkoti ji man tikrai neturi už ką. Aš pats kokį anglišką tekstą pagriebęs lekiu pas ją. Išverčia. Gal ji taip padėkojo mūsų laikraščiui, kuris spausdino daug profesorės straipsnių? Suskaičiavau jų net 63. Dar 78 ji parašė mums kartu su bendraautoriais arba buvo jų cituojama. Mano rašinių čia tik 4. Greičiausiai padėka liejosi iš jos didelio žmogiškumo kupinos sielos, apie ką kalbėjo gausiai susirinkę svečiai. Matyt, tikrai laimingas žmogus, kuris turi tokią sielą ir tokį darbštumą, kad anot Seimo narės Romualdos Hofertienės, būnant greta jos net nepatogu nedirbti labai intensyviai. Jubilijatei sveikinimą atsiuntė Premjeras Gediminas Vagnorius, prof. Levas Vladimirovas. Pasveikino ir Seimo nariai Romualda Hofertienė, Algirdas Juozas Katkus, kolegos, draugai. Visi pabrėžė jos darbštumą, atkaklumą, mokėjimą bendrauti.

Lieka tik tikėtis, kad ir ateityje profesorė aktyviai bendradarbiaus mūsų laikraštyje.

Apie O. Voverienės indėlį į mokslą pakalbintas ilgai su ja kartu dirbęs Komunikacijų katedros vedėjas prof. Romuladas Broniukaitis pasakė, kad profesorė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taip giliai studijuoti citavimo indeksus, kartu su kitais analizuoti įvairių specialybių mokslines mokyklas, rinkti ir apibendrinti žinias apie užmirštus mokslininkus. Profesorė apie “Lietuvos mokslines mokyklas”, kartu su B. Railiene, G. Sasnauskaite jau yra parengusi rankraštį, kuris, tikėsime, neužilgo bus paskelbtas.

Autoriaus nuotraukoje:
Profesorei Onai Voverienei ir Seimo narei Romualdai Hofertienei linksmos - tiek daug gerų žodžių šiandien pasakyta.