Prasidėjus naujiems mokslo metams pasižvalgykime po sparčiai augantį Klaipėdos universitetą. Šį kartą - paties rektoriaus prof. habil. dr. Stasio VAITEKŪNO akimis.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Su kokiais didžiausiais sunkumais šiuo metu susiduria Klaipėdos universitetas?
       Kuriant Klaipėdos universitetą nepadarytas vienas svarbus darbas - nebuvo priimta Klaipėdos universiteto kūrimo programa. Jis buvo įkurtas pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kurį pasirašė tuometinis Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Tik įkurto universiteto materialinė bazė buvo labai skurdi - neturėjome nei bibliotekos, nei laboratorijų, nei pastatų toms laboratorijoms įsteigti, nei pagaliau bendrų studijų programų.

Ar kai kurių programų pradžiai nebuvo galima gauti iš kitų aukštųjų mokyklų?
       Perimti jų neįmanoma, jas reikėjo kurti, o kurdami nesiorientavome į Lietuvos aukštąsias mokyklas - mat jos tada truputį pasižymėjo konservatyvumu. Tai ir suprantama, nes tai seniau veikiančios aukštosios mokyklos. Mums buvo paprasčiau modelius imti iš Vakarų ir pagal juos kurti programas. Tuo labiau kad daugelis mūsų specialybių visiškai nesutampa su kitų aukštųjų mokyklų specialybėmis.

Rinkotės skandinavišką modelį?
       Ne visai. Jis mišrus: šiek tiek prancūziškas, šiek tiek skandinaviškas ir šiek tiek amerikietiškas.
       Dabar grįžtu prie anksčiau pateikto klausimo. Universiteto kūrimo programą kelis kartus mėginome sudaryti dar esant A. Šleževičiaus vyriausybei, prašėme, kad vyriausybė ją svarstytų ir pritartų. Bet niekas jos netvirtino, nors šiuo klausimu buvo specialus Lietuvos mokslo tarybos nutarimas. O 1997 m. rudenį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat priėmė specialų nutarimą dėl Klaipėdos universiteto.

Vargas dėl profesorių

Mokslo visuomenėje nebėra idealistų? Sunku patikėti.
       Idealistų nebėra, o jei ir yra, tai tik Klaipėdos universitete. Jie dirba nepaprastai sunkiomis sąlygomis, veikiausiai galėtų išvažiuoti į kitus universitetus ir ten būtų laukiami.

O kaip su patalpomis? Atrodo, joks kitas universitetas neturi tiek patalpų, kiek Klaipėdos universitetas.
       Pagal statistiką, atrodome išties fantastiškai, tarsi būtume apsirūpinę geriausiai. Bet pusė iš jų nenaudojamos. Reikia remonto. Man atėjus į universitetą net rektoratas nuomojo patalpas. Kiti fakultetai, kurie veikė jau anksčiau, naudojo senas patalpas arba gavo tam nepritaikytas. Neturėjome jokių galimybių ir augimo perspektyvų. Gerai, kad pribrendus laikui kurti Socialinių mokslų fakultetą sutarėme su Lietuvos laivininkyste, kuri universitetui padovanojo buvusią Laivininkystės mokyklą.

Griūvame iš lėto, bet užtikrintai

Ar į tą skaičių įeina ir “Mokslo Lietuvos” prenumerata?
       Be abejo. Gauname dovanų, labdaros, tik ji kartais būna ne tai, ko reikia. Esame gavę labai vertingų ir turtingų archyvų, pvz., dr. Kazio Pemkaus archyvą. Dar gyvam jam esant lankydamasis Čikagoje jį, kaip žemaitį įtikinau, tą archyvą padovanoti Klaipėdos universitetui. Gauname ir daugiau vertingų archyvinių dokumentų.

Gal kiek išsamiau papasakotumėte apie dr. Kazį Pemkų?
       Visą gyvenimą dr. Kazys Pemkus rinko lituanistinę literatūrą, jo rinkiniuose sukaupti lietuviški laikraščiai, sapnininkai, kalendoriai ir pan., pradedant nuo pirmųjų išleistų Amerikoje. Kaupta visa, kas susiję su Lietuvos istorija ir geografija, lietuvių kalba ir t.t. Yra daug knygų, kurios buvo leidžiamos įvairiose šalyse ir kurios nepatekdavo į Lietuvą. Tame unikaliame archyve yra JAV, Kanados, Vokietijos lietuvių rašytojų rankraščių, užrašų ir kt. vertingos lituanistinės medžiagos.

Universiteto baimė

Matyt, įsivaizduojama, kad universitetas - tai kažkas panašaus į uždarą mokymo įstaigą. Ar nereikėtų visapusiškai propaguoti atviro miestui ir visuomenei universiteto idėjos?
       Esame labai atviri. Mūsų dėstytojai labai daug daro miesto labui, vadovauja meniniams kolektyvams, uoste, firmose dirba konsultantais. Mes leidžiame naudotis mūsų koncertų sale, kurios akustiką gerai įvertino prof. Saulius Sondeckis. Maestro pareiškė, kad tai viena geriausių salių Lietuvoje. Mes miestiečius kviečiame į įvairius susitikimus, paskaitas, kultūros ir sporto renginius.
       Tačiau miestas, kuris niekada neturėjo universiteto, staiga šiam atsiradus, tarytum išsigąsta, nebežino, kaip elgtis.

Jūrinė valstybė ar tik skambūs žodžiai?

Suprantu, kad galėtumėte ištisas valandas vardyti priežastis, dėl kurių Klaipėdos universitetas dar nėra toks, koks turėtų būti. Tačiau kas darytina dabar ir nedelsiant pagal realias galimybes?
       Jau sakiau, kad dirbame kaip tikri idealistai, tas pasakytina ir apie jūreivius rengiantį personalą. Trejus metus vargau, kol įtikinau Švietimo ir mokslo ministeriją, kad reikia kooperuoti lėšas ir dėstytojus su buvusia Aukštesniąja jūreivystės mokykla ir steigti Jūreivystės institutą bei Jūreivystės kolegiją. Mums tai pavyko, bet dar daugybė neišspręstų klausimų. Kuriamas Jūreivystės institutas gauna didesnę universiteto paramą nei kiti fakultetai. Formuojame biblioteką, užsakome įvairios literatūros, kuri kitiems fakultetams, deja, kol kas neprieinama - taigi pirmenybę atiduodame Jūreivystės institutui.

Universitetas ir choreografija

Tačiau ar choreografija, šokiai yra universitetinio rengimo dalykas? Gal geriau tiktų Muzikos akademijai ar kultūros mokyklai?
       Ne, kadangi ruošiame ne šokėjus, bet aukštos kvalifikacijos vadovus. Būsimieji specialistai gauna žinių iš daugybės dalykų - muzikos, meno ir kultūros istorijos, išmoksta užsienio kalbų. Tai universitetinis ugdymas. Žinoma, ir inžinierių galima parengti amatininku. Jei norime aukštos kvalifikacijos specialistų, tai juos reikia rengti universitete. Be to, kodėl viską reikėtų sutelkti tik Vilniuje? Užsienyje stengiamasi ugdyti regionus.
       Noriu išvardyti ir kai kurias kitas įdomias specialybes: tai lietuvių ir švedų, lietuvių ir suomių kalbos, galvojame rengti lietuvių bei latvių kalbų specialistus.

Koks šių kalbų specialistų poreikis?
       Visi trečiakursiai, kurie tų kalbų mokosi, jau kviečiami vertėjais, įdarbinami firmose. Jei neklystu, Klaipėdoje yra apie 400 firmų, kurios turi ryšių su Skandinavijos kraštais. Joms reikia parengtų darbuotojų. Kituose Lietuvos miestuose didelis nedarbas, o Klaipėdoje man skambina ir sako: “Reikia sekretorės, mokančios kelias užsienio kalbas ir galinčios dirbti kompiuteriu”. Universiteto sekretorei galime pasiūlyti 400 Lt, o firma savo sekretorei iš pradžių siūlo 1200 Lt. Šie faktai rodo, kad poreikis didelis.
       Verkšlename dėl kaimo, kad jis miršta, žūsta. O ką dėl to kaimo darome? Mūsų universitetas rengia mokytojus lituanistus, kurių antra specializacija - dramos teatro režisierius. Daug tų specialistų dirba kaimo vietovėse ir neišsilaksto. Jie kuria kaime tam tikrą dvasinę atmosferą - ir tai labai svarbu.

Kalbėjome apie universiteto bendruomenės kūrimąsi. Tačiau tam tikrą visumą juk turi sudaryti miestas ir universitetas. Ką apie tai manote?
       Tuo neabejoju. Miestas po truputį pradeda atsikvošėti, baigiasi neramus periodas. Anksčiau miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio laikais Klaipėda garsėjo kaip kultūros centras, dailininkų ir menininkų suėjimo vieta. Tačiau pastaraisiais metais miestas universitetui niekuo nėra padėjęs, neparėmė nė vienu litu. Pavienių žmonių paslaugų jam nebepakanka, reikia išjudinti visuomenę. Dar 1994 m. su Lietuvos MA pasirašėme sutartį, atgaivinome meno ir mokslo dienas, kurios nežinia kodėl buvo vadinamos sovietinėmis. Bet kaimo ar miestelio žmonėms tų susitikimų su mokslo ir meno atstovais reikia, jie vykdavo ir prieškaryje - švietėjiška veikla buvo labai vertinama.

P. S. Neseniai universitete vyko išplėstinis rektorato posėdis, kuriame dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, LR švietimo ir mokslo ministras K. Platelis, viceministras prof. R. Sližys. LR Seimo nariai, apskrities ir miesto vadovai. Buvo aptartos universiteto problemos, kurios jau įsisenėjo. Toliau taip būti negali, ir jei kalbos liks kalbomis, tai universitetas Klaipėdoje taps problematišku. Reikia tikėtis, kad valdžios žmonės suprato ir padės.