Pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo “Katekizmo” - 450-mečiui skirti renginiai vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu su lietuviška knyga jubiliejiniai renginiai apkeliavo taip pat ir svarbiausias JAV bei Kanados lietuvių bendruomenių apylinkes, o M. Mažvydo akademija vyko ir pasaulio lietuvių Dešimtajame mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje. ML apie tai šiek tiek rašė (1998 05 21, Nr. 10). Apskritai pirmosios knygos jubiliejus sudarė labai gerą pretekstą ne tik prisiminti lietuviškos knygos ir raštijos istoriją, pamąstyti apie tautos ir valstybės nueitą kelią, bet ir atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos kultūrą ir į pačią šalį. Šiais metais baigiasi ir Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos veikla. Gera proga pakalbinti šios komisijos sekretorių Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekaną, Knygotyros katedros vedėją prof. Domą KAUNĄ.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Trejus metus veikia Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinė komisija. Per tą laiką surengta daug įsimintinų renginių. Kaip apibendrintumėte komisijos nuveiktą darbą, kuo vertinga sukaupta patirtis?
       Šios sudėties komisija pradėjo veikti 1995 m., kai ją ir darbų programą iš naujo patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Lėšos buvo išskirtos 1996-1997 metams, o tam tikras priedas - 160 tūkst. Lt. - ir šiems metams. Tai komisijos vadovų idėja, nes gerai suvokėme, kas turi išliekamąją vertę, ką būtina padaryti prieš kviečiant paskutinį posėdį. Visa, ką mes dirbame, turi tam tikrą prasmę ir teikia patirtį, todėl labai svarbu sukaupti kuo daugiau informacijos apie tuos darbus ir jų vykdymo būdus. Iš jos galima bus pasimokyti švenčiant ir 500-ąsias M. Mažvydo “Katekizmo” metines. Tik švęsime jau ne mes, o mūsų vaikai ir vaikaičiai.

Pagaliau juk netrukus - Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo istorijoje renginiai.
       Taigi pasimokyti iš M. Mažvydo “Katekizmo” sukaktuvių galima bus švenčiant ir kitas reikšmingas datas. Mūsų sumanymas toks ir buvo - parengti informacinį leidinį apie pirmosios lietuviškos knygos 450-ąsias metines - pradedant nuo 1987 m., kai sumanyta minėti šias sukaktuves. Buvo pasirengimo dešimtmetis. Tiesa, vėlesni politiniai įvykiai tą pasirengimą sustabdė, iškilo aktualesni dalykai. Bet pradžia - būtent 1987-ieji, tada išleista pirmoji programa net atskira knygute.
       Iš tos programos daug kas - net du trečdaliai priemonių - buvo perkelta į 1995-ųjų programą. Dabar norime apibendrinti, sudėti visą bibliografinę medžiagą, parengti įvykių kroniką, paskelbti svarbesnius dokumentus ir parodyti, kas Lietuvoje vyko, paryškinti sąsajas ir su užsienio renginiais. Mintyse turiu visų pirma mūsų išeiviją, kuri taip gražiai išsiplėtojo JAV, iš dalies - Kanadoje, Vokietijoje.
       Norime pasinaudoti ir moderniosios elektroninės erdvės teikiamomis galimybėmis. Matematikos ir informatikos institutas, vadovaujant akad. L. Telksniui, rengia kompaktinį diską, kurį pripildys Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistų sukaupta medžiaga minėtajai knygai, taip pat bus panaudota ir elektroninio žurnalo “Lietuviškos knygos metai” medžiaga. Toks elektroninis žurnalas eina jau dvejus metus. Žurnalas skirtas daugiausia užsienio šalims. Išleidus kompaktinį diską visa ta informacija pasauliui taps dar labiau prieinama.

Kokius iš daugelio pirmosios lietuviškos knygos 450-mečio renginių galėtumėte išskirti?
       Norvegijoje gyvena didelis Lietuvos bičiulis Ivaras Haugas (Ivar Haug). Jis į Kauną pradėjo važinėti norėdamas užmegzti kontaktus dar 1991 ar 1992 metais. Po kelerių metų jis užsakė M. Mažvydui skirtą parodą į Norvegiją. Dabar ta paroda veikia Vestfoldo grafystės centrinėje bibliotekoje (Vestfold County Librarian) - labai moderniame statinyje iš stiklo ir betono. Beje, Vestfoldo grafystė Kaune yra įkūrusi savo informacijos centrą.
       Ta paroda, jei neklystu, keliavo ir po kaimynines šalis - Daniją, Švediją. Rudenį Osle turėtų rinktis Šiaurės šalių ministrų taryba, ir tomis dienomis M. Mažvydui skirta paroda buvo grąžinta į Norvegiją. Taigi tokio plataus kultūros lango į pasaulį dar nesame turėję. Lietuviškam žodžiui, raštui, knygai parodyta labai daug dėmesio. Skandinavai apie tai parengė nemažai publikacijų. Vien apie minėtąją parodą kokias septynias publikacijas iš laikraščių ir žurnalų, iš anksto jas aprašęs, man atvežė ir padovanojo Ivaras Haugas.

Nuotraukose iš asmeninio Domo Kauno albumo:

Pirmosios lietuviškos knygos, M.Mažvydo "Katekizmo" 450 metų sukakties minėjimo organizatoriai ir svečiai (iš kairės): rašytojas Algirdas Gustaitis, G.Ručytė-Landsbergienė, paskaitininkė Silvija Vėlaivčienė, poetas Bernardas Brazdžionis ir paskaitininkas Domas Kaunas. Los Angeles, 1997 11 02.

Dr. Petras Anusas, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Niujorke, Martyno Mažvydo "Katekizmo" 450 metų sukakties minėjime Niujorko viešojoje bibliotekoje 1997 04 02.

Lietuvos bičiulis Ivaras Haugas (antras iš dešinės), surengęs pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai skirtą parodą Vestfoldo grafystės centrinėje bibliotekoje (nuotrauka iš "Tonsbergs Blad").