Nijolė Bliūdžiuvienė

Kadangi šis tyrimas apėmė daugelį problemų, todėl kai kurie duomenys leidinyje lyginami su 1993-1994 m. Lietuvoje vykusiais periodinės spaudos skaitymo tyrimais, kuriuos atliko Lietuvos ir Didždiosios Britanijos rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”, “Lietuvos aido” ir kitos redakcijos.

Leidinyje aprašyti svarbesnieji periodikos skaitymo tyrimai, aptarta tyrimo duomenų analizės metodika. Darant atranką respondentų socialinės profesinės grupės buvo derinamos su anksčiau atliktu tyrimu “Lietuvos TSR miesto bibliotekų sąveika”, nes siekiama palyginti kai kuriuos tyrimų rezultatus, įvertinti pokyčius, pagilinti naujojo tyrimo išvadas.

Didžiąją leidinio tekstinės informacijos dalį sudaro tyrimo medžiagos analizė. Pirmiausia analizuojamas respondentų laisvalaikis. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugelis respondentų (74,5 proc. ) daugiausia laisvalaikio skyrė skaitymui, tai - pats svarbiausias ir mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas, lyginant jį su kitais laisvalaikio leidimo būdais. Vyresni (per 30 metų) žmonės skaito du kartus daugiau negu jaunimas, o jaunimas žymiai daugiau laisvalaikio praleidžia klausydamas muzikos ir radijo. Tačiau per 5 metus pakito laisvalaikio struktūra. Jeigu anksčiau dominavo kultūrinio pobūdžio laisvalaikio leidimo būdai, tai dabar tik skaitymas liko pirmoje vietoje, o kitus kultūrinio pobūdžio laisvalaikio užsiėmimus (kino, teatrų, koncertų lankymas ir pan.) pakeitė praktiniai laisvalaikio užsiėmimai (siuvimas, mezgimas, darbas sode, darže, uogavimas, grybavimas, namų ruoša ir pan.), trumpai tariant, užsiėmimai, skirti įvairiais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, palengvinti, pagerinti buitį.

Nagrinėjama skaitymo reikšmė respondentų gyvenime bei jų nuomonė apie savo skaitymą, aptartos labiausiai skaitomos literatūros rūšys. Analizė parodė, kad periodinius leidinius skaitė 70 proc. apklaustųjų. Be to, tiriant periodikos paplitimą ir skaitymą išryškėjo nauja, daug skaitanti ir labai palankiai vertinanti skaitymo reikšmę gyvenime, bibliotekų skaitytojų grupė - “bedarbiai”.

Leidinyje išsamiai išnagrinėti periodikos gavimo ir skaitymo šaltiniai. Šiame bene didžiausiame skyriuje aptarta individuali respondentų prenumerata ir skaitymas, neprenumeruojamos periodikos gavimo būdai, priežastys, dėl kurių apklausiamieji neprenumeruoja kai kurių leidinių. Aptarta periodikos prenumerata bibliotekose, atskleidžiama respondentų ir bibliotekininkų ekspertų nuomonė apie bibliotekoje prenumeruojamus ir trūkstamus periodinius leidinius, skirtus ne tik laisvalaikiui, bet ir savišvietai, mokymuisi, profesinei veiklai.

Daugiau kaip pusė visų apklaustųjų pripažino, kad bibliotekose, kuriose jie skaito, periodika sukomplektuota nepatenkinamai. 48,5 proc. visų respondentų teigė, kad bibliotekoje periodika sukomplektuota gerai ir jos pakanka. Net trečdalis visų apklaustųjų galvoja, kad bibliotekose per mažai periodinių leidinių antraščių (pavadinimų), kad nėra jiems įdomios ir reikalingos periodikos.

Beveik du trečdaliai knygos skirta įvairiais aspektais apibūdinamai tyrimo medžiagai, kuri pateikta 78 lentelėse ir 4 sąrašuose. Pavyzdžiui, 51-59 lentelėse pateikta periodikos, kurios respondentai neprenumeruoja, gavimo ir skaitymo šaltinių analizė pagal daugelį įvairių požymių. Palyginę 78 lentelės ir pirmojo sąrašo duomenis sužinome apie periodikos komplektavimo bibliotekose nevienodumus. Trečiajame sąraše atskleidžiama prenumeratos, skaitymo ir siūlymų bibliotekoms priklausomybė nuo apklaustųjų amžiaus, išsimokslinimo bei profesijos ir kt.

Daug priedų ir kitos pagalbinės medžiagos padės skaitytojams giliau analizuoti tyrimo duomenis.

Pastebėta ir kai kurių leidinio trūkumų. Pavyzdžiui, leidinio šeštajame puslapyje pastebimas mažas netikslumas. Čia rašoma, kad “leidinį sudaro 6 skyriai”, tačiau atsivertę leidinio 201 p., kuriame įdėtas leidinio tyrinys, pamatysime, kad leidinį sudaro 10 skyrių.

Prieduose pateiktų 1 ir 4 lentelių antraštėse vartojama sąvoka “apklaustųjų”, nors visose kitose lentelėse rašoma “respondentų”. Tokiu atveju sinonimai gal ir ne visai tikslingi, nes gali klaidinti mažiau patyrusį skaitytoją, čia būtų geriau pasirinkti vieną kurią sąvoką. Abi sąvokas gal tiktų vartoti tik tyrimo medžiagos analizės tekstinėje dalyje.

Leidinio prieduose esantys bibliotekų, skaitytojų individualios prenumeratos bei trūkstamos periodikos pagal bibliotekininkų ekspertų anketų duomenis sąrašai yra gana painūs, juose daug blaškančių dėmesį bei varginančių akis ženklų, kurie trukdo suvokti esmę. Jie galėjo būti pateikti kiek kitokia, paprastesne forma, nenaudojant tokio sudėtingo kodavimo. Pasigendama leidinyje ir vaizdinės medžiagos (schemų, diagramų ir pan.) , tačiau tai turbūt sunku buvo atlikti, atsižvelgiant į tai, kad medžiaga nebuvo apdorojama kompiuteriu.

Tačiau nepaisant išvardintų kai kurių leidinio trūkumų, pateikta medžiaga rodo ne tik periodikos skaitymo, bet ir šalies miestų bei rajonų gyventojų kultūrinę ekonominę situaciją. Bibliotekininkams leidinys gali būti naudingas, nes čia pateikta moksliniu tyrimu pagrįsta medžiaga apie periodikos gavimą ir skaitymą, kuri gali būti panaudota įvairiais aspektais. Tyrimo medžiaga gali suteikti daug informacijos periodinių leidinių leidėjams, norintiems geriau pažinti savo skaitytoją.