Pragaro vartai - Štuthofas
Stanislovas Buchaveckas
Taip vadinasi neseniai išleista Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knyga. 1500 egzempliorių tiražu išspausdintas leidinys - dar viena lietuvių štuthofiados literatūros knyga. Sovietmečiu su kupiūromis buvo išleistas B. Sruogos Dievų miškas, su Atgimimu į Lietuvą atėjo kunigo Stasio Ylos Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Buvo ir kiek kontraversiškai įvertinta Vlado Telksnio knyga, kitos plačiajai visuomenei mažiau žinomos knygos bei straipsniai.
Knygos sudarytoja Alisa Rupšienė rašo, jog leidinys skiriamas 1943 m. kovo viduryje suimtiems 46 Lietuvos inteligentams ir balandžio pabaigoje gestapo areštuotiems 16 spaudos darbuotojų ir tautinio antinacinio pogrindžio literatūros platintojams, kalintiems Štuthofo konclageryje, atminti. Leidinio sudarytojams ir leidėjams daugiausia padėjo Štuthofo mirties fabrike kalintų žmonių artimieji: Bronė Masaitytė (Štuthofo kacete žuvusio pedagogo Zigmo Masaičio sesuo), chirurgas ir diplomatas Jurgis Brėdikis (tarpukario diplomato Juozo Brėdikio sūnus), rašytoja Birutė Mackonytė (žurnalisto Rapolo Mackonio duktė), Laura Mačiokaitė (pulkininko Mykolo Mačioko duktė) ir kiti kalintųjų giminaičiai, minėtas Štuthofo kalinys V. Telksnys, taip pat knygoje tik nuotrauka ir gimimo data įprasmintas štuthofietis Mykolas Pečeliūnas.
Istoriografinį straipsnį knygai kvalifikuotai parašė istorikas Arūnas Bubnys, pirmasis pradėjęs tyrinėti Štuthofo muziejaus archyvą. Vis tik A. Bubnys galėjo šiek tiek papildyti ir patikslinti seniau įteiktą savo tekstą. Pavyzdžiui, pasinaudota lenkų istoriko Orskio apytikre statistika, pagal kurią Štuthofe naciai kalino apie 4000 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu vien Lietuvos žydų Štuthofo kurorte pabuvojo (daugelis čia mirė nuo ligų ir egzekucijų ar buvo vėliau perkelti į kitus konclagerius) apie 13,5 tūkst.
Likusį knygos tekstą, iliustruotą nuotraukomis, piešiniais ir dokumentų kopijomis, sudaro dvi dalys. Pirmojoje (Peržengę pragaro vartus) greta kalintųjų lietuvių nuotraukų pateikiama daugiau ar mažiau informacijos apie aprašomąjį asmenį. Čia yra ir įdomių laiškų. Pavyzdžiui, buvusio Laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo J.Ambrazevičiaus laiškas nužudyto pedagogo Kazimiero Baubos žmonai Elenai Baubienei, Jurgio Brėdikio atsiminimai apie tėvą (įterpiamos ir jo iš Štuthofo rašytų laiškų ištraukos) ir išeivijos periodinėje spaudoje skelbtų straipsnių, pvz., N. Biržiškos apie Praną Germantą Meškauską, pernai tolimojoje Australijoje mirusio štuthofiečio Aleksandro Kantvilo prisiminimai apie bendražygius iš Dievų miško, lakoniškų tekstų, perspausdintų iš JAV išleistos Lietuvių enciklopedijos.
Antrojoje dalyje (Iš nebūties sugrįžus) išspausdinti dviejų Štuthofo konclagerio kalinių atsiminimai. 170 puslapių užima Leono Puskunigio, mirusio Lietuvoje 1997 m., Štuthofo žardienos. Taip L. Puskunigis pavadino savo parašytąjį, pasak A. Rupšienės, savąjį Dievų miško variantą. Publikuojami taip pat Rapolo Mackonio atsiminimų Mes dar gyvi žmonės, rašytų dar sovietmečiu, fragmentai.
Knygos pabaigoje - trumpa santrauka anglų kalba.
Knyga Pragaro vartai - Štuthofas bus įdomi visiems besidomintiems Lietuvos istorija tragiško XX a. verpetuose, o tyrinėtojams pasitarnaus kaip vienas iš šaltinių tolesnėms Antrojo pasaulinio karo laikotarpio studijoms.