Gytautas Kantvydas

Kartais pasigirsta esą jaunimas mažai domisi visuomenės gyvenimu, šalyje vykstančiais pokyčiais. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai visai nesuprantama, kodėl būtent daugiausia yra norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus, filisofiją, verslo ir ekonomikos pagrindus, istoriją, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo pedagogiką. Bent jau Vilniaus pedagoginiame universitete į šias specialybes buvo pateikta daugiausia prašymų. Apskritai mokytojo profesija jaunimui jau nėra atgrasi, nes į vieną vietą buvo daugiau nei penki prašymai. Net į matematikos specialybės vietą pretendavo net keturi kandidatai - to šios mokyklos istorijoje dar nėra buvę.

Šiemet bakalauro studijas pradeda 910 studentų ir per 300 laisvųjų klausytojų. Į magistrantūrą priimti 328 studentai, o į doktorantūrą - beveik 150 asmenų. Į neakivaizdinį skyrių priimta apie 200 studentų, o prašymų buvo 1,5 tūkst. Rugsėjį pradės studijuoti dar apie 200 vakarinio skyriaus klausytojų, norinčių keisti kvalifikaciją, įgyti antrą specialybę. Pasak prof. A.Pakerio, vakarinės ir neakivaizdinės studijos šalyje turi būti plečiamos, o ne siaurinamos.

Savo kalboje rektorius pastebėjo, kad Lietuvos švietimo ir mokslo būklė nėra tokia kebli, kaip kartais mėginama pateikti. Nuo pirmųjų atgimimo dienų vyko sparti aukštojo mokslo reforma, natūraliai susiklosčiusi aukštųjų mokyklų studijų programų įvairovė tą sistemą daro lanksčią, atitinkančią visuomenės poreikius. Todėl prieš imantis didelių pertvarkymų, pasak rektoriaus, derėtų labai atsakingai pamąstyti, ar įmanoma vienu masteliu matuoti humanitarinius, socialinius ir gamtos mokslus. Ar reikia ardyti daugiapakopę studijų sistemą? Ar teisinga rengti siauros srities specialistus, ypač mokytojus? Ar racionalu steigti naujus universitetus, o veikiančiuose mažinti studentų? Tai vis atviri klausimai, į kuriuos būtina atsakyti.

“Noriu matyti Jūsų alma mater atvirą naujovėms ir pagarbos idėjoms, demokratiškai besitvarkančią, kaimo ir miesto jaunimui pasiekiamą, aktyviai talkinančią Lietuvos švietimo ir visuomenės kaitai”, - sveikindamas visus su naujaisiais mokslo metais kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, pastebėjęs, kad visi dideli valstybės dalykai prasideda nuo žmogaus auklėjimo, jo dvasios ugdymo ir proto lavinimo.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis priminė, jog mokslo siekti - tai ne vien žinias kaupti, diplomą gauti ar karjerą daryti. Kiekvienas mokslas yra tiesos siekimas. Tačiau joks mokslas negali galutinai pažinti žmogaus ir jo gyvenimo prasmės. Ekscelencija linkėjo neapsiriboti viena mokslo šaka, o siekti daugiau, kad protui nebūtų užtvertas kelias, vedantis paslapties link. Nepasiduoti šių dienų vartotojiškos visuomenės užgaidoms, ieškoti naudos ne sau, ne draugų grupei, bet tarnauti - savo tautai, visai žmonijai. Tokie prasmingi aukšto bažnyčios hierarcho žodžiai jaunimui.

LR švietimo ir mokslo ministras K.Platelis priminė, jog šalyje dirba 70 tūkst. mokytojų ir dėstytojų, 80 tūkst. administratorių ir švietimo sistemos darbuotojų. Jeigu dar prisiminsime, kad yra gerokai daugiau nei milijonas besimokančių ir jų tėvų, tai galima sakyti, kad su švietimu susiję daugiau kaip pusė šalies gyventojų.

Nuotr.: Operos ir baleto teatro scenoje Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius A.Pakerys ir senato nariai.