Gediminas Zemlickas

Naujųjų mokslo metų išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ADAMKUS lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur susitiko su ministru Kornelijumi Plateliu, departamentų direktoriais, švietimo reformos strateginės grupės nariais, įstaigų vadovais, ministerijos darbuotojais. Prezidentas V.Adamkus neslėpė, kad jis yra susirūpinęs dėl šalyje vykdomos švietimo reformos. Valstybės vadovas tvirtino pasigedęs tam tikro aiškumo - reformos krypčių ir, kas svarbiausia, tempų. Tuos dalykus jis ir siūlė aptarti.      V.Adamkus išreiškė susirūpinimą ir dėl to, kad delsiama suformuoti ministerijos vadovybę, nepatvirtinamas viceministras.

Pristatydamas šalies švietimo sistemą, ministras K.Platelis priminė kai kuriuos duomenis. Lietuvoje veikia 2386 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi 566,4 tūkst. moksleivių. Tai 707 vidurinės mokyklos (430 tūkst. moksleivių), iš jų 58 gimnazijos (14 tūkst.), 56 specialiosios (internatinės) mokyklos (7,6 tūkst. besimokančių). Mieste vidutiniškai klasėje mokosi 22, kaime - 14 moksleivių.

Šalyje yra 104 profesinės mokyklos (56,6 tūkst. moksleivių), 70 aukštesniųjų (30,3 tūkst.), 15 aukštųjų mokyklų (67, 1 tūkst. studentų, iš jų 13 tūkst. magistrantų, 1,5 tūkst. doktorantų).

Šiemet į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose numatyta priimti 17475 studentus, į mokamas vietas - 6715. Į aukštesniąsias mokyklas priimta 12202 moksleiviai, į profesines mokyklas - 13 tūkst.

Tęsiant švietimo reformą, rengiamasi pereiti prie 10-mečio pagrindinio ir profilinio mokymo 11-12 klasėse. Tam reikės optimizuoti švietimo tinklą. Reformuojamos mokyklos 1-10 klasėms parengtos bendrosios programos, išsilavinimo standartų projektas, mokymo planai, profilinio mokymo modelis. Baigiamos rengti 11-12 klasių profilinės programos ir išsilavinimo standartai. Iki 2000 metų bus atliekamas profilinio mokymo modelio eksperimentas.

Ministerija pereina prie programinio darbo, jau parengtos pilietinio ugdymo, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos, pratęstas vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, vaikų vasaros poilsio programų vykdymas.

Nuo rugsėjo 1 d. pedagogų atlyginimus numatoma padidinti 15 proc. Tam prireiks 55 mln. Lt. Nuo kitų metų sausio 1 d. pedagogų atlyginimai turėtų dar padidėti 15 proc. (metams prireiks dar 334 mln. Lt). Liepos mėnesį švietimo įstaigų sanitarinei būklei pagerinti Vyriausybė skyrė 40 mln. Lt (vien sanitarinių mazgų atnaujinimui reiktų 65 mln. Lt).

Ką daryti su beglobiais vaikais?

Kita vertus, dalis tų vaikų jau grįžo į mokyklas, nes ten, ypač kaimo vietovėse, vaikus pradėta maitinti. Vilniuje veikia specialus vaikų socializacijos centras. Darbuotojai važiuoja į sąvartynus, gaudo beglobius vaikus, tačiau prievartai ne visi paklūsta. Norintys kitokio gyvenimo nukreipiami į internatines mokyklas. Tačiau pareigūnai išgirsta ir grasinimų: jeigu gaudys beglobius vaikus, bus padegti sąvartynai.

Prezidento ministro aiškinimas nepatenkino: kol parengsime ir priimsime įstatymus, vaikai ir toliau šlaistysis gatvėse. Šią problemą būtina spręsti kuo greičiau. Todėl prezidentas kreipėsi į praktikus, kad šie teiktų konkrečius siūlymus.

Regis, vėl viskas priklausys nuo pinigų. Šiuo metu turime 22 jaunimo mokyklas. Reikėtų dar tiek. Jei savivaldybės turėtų daugiau lėšų, tai reikalai pajudėtų. Dabar, deja, ne.

Profesinio rengimo baruose

Kuriant teisinius pagrindus, priimti du svarbūs įstatymai: profesinio mokymo ir neformalaus suaugusiųjų švietimo. Šiuo metu siauros specializacijos atsisakoma, pereinama prie plataus profilio specialistų rengimo, ypatingą dėmesį kreipiant į bendrąsias kvalifikacijas. Diegiamos modulinės programos, taigi mokymas darosi vis lankstesnis. Tai svarbu, norint greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.

Norinčiųjų mokytis skaičius rodo, kad profesinio rengimo institucijų autoritetas kyla. Tačiau dėl lėšų trūkumo neįmanoma visų priimti.Vadinasi, negali mokytis net ir tie, kurie to pageidauja. Todėl paaugliai gali atsidurti gatvėje. Profesinio rengimo institucijoms stinga kompiuterinės ir programinės įrangos, modernių technologinių įrengimų, vadovėlių, ribotai finansuojami inovaciniai projektai ir programos.

Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktorius R.Pusvaškis pripažįsta, kad socialiniai partneriai - darbdaviai ir darbuotojai - dar nepakankamai aktyvūs. Dėl to sėkmingos šiuolaikinės profesinio mokymo sistemos gyvavimas neįmanomas. Būtina numatyti ekonominius svertus, kurie skatintų darbdavius įsitraukti į profesinio mokymo reikalus. Neaiškus ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų valdymo funkcijų pasidalijimas tarp žinybų.

Labai svarbu steigti naujo tipo mokymo institucijas - kolegijas, kurios teiks aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Kad to reikia, rodo ir Europos valstybių patirtis. Šį sektorių plėtos aukštesniosios mokyklos. Rengiamas aukštojo lavinimo įstatymo projektas įteisins kolegijas kaip savarankiškas neuniversitetines aukštųjų studijų mokyklas.

Vyksta ir profesinio rengimo “baltosios knygos” redakcija. Knygoje bus pateikti ne tik nuveikti darbai, bet ir konceptuali programa, orientuota į ateities reikalavimus. Baigiamas rengti ir konkrečių priemonių iki 2005 m. planas.

Prezidentą V.Adamkų domino žemės ūkio mokyklų perspektyvos, kiek tų mokyklų programos orientuotos į tai, kad baigusieji grįžtų į kaimą.

Anot departamento direktoriaus R.Pusvaškio, ir miesto, ir kaimo mokykloms turi būti bendri reikalavimai. Žmogaus neparengsi konkrečiai darbo vietai. Turime kalbėti apie žmogaus mobilumą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje. Todėl mokant ir amatų, ir ūkininkavimo pagrindų, svarbu atsižvelgti į rinkos reikalavimus - ko reikia aplinkai ir pačiam žmogui, kuris planuoja savo gyvenimą.

Reforma primena vulkaną

Reforma vyksta, bet ne visada sklandžiai, kartais sukeldama karštas diskusijas ir net aistrų bangas. R.Sližys pamėgino tuos procesus apibūdinti. Per 4 “stabilizacijos” metus (1993-1996 m.) reforma praktiškai buvo įšaldyta. Be to, tuo metu labai išplito neapibrėžta aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų autonomija. Biudžetinį finansavimą skirstėsi patys aukštųjų mokyklų rektoriai ir mokslo institutų direktoriai. Aukštosios mokyklos pačios reguliavo studentų skaičių, kokias įvesti naujas specialybes. Dar blogiau, kad, pasak viceministro, vyko moralinių vertybių devalvacija. Štai keletas pavyzdžių. Konstitucinę nuostatą, jog gerai besimokantiems laiduojamas mokslas, "išspręsti" labai paprasta. Vieni vadinami studentais, - jie mokosi ir nemoka už mokslą, kiti- laisvaisiais klausytojais. Jie klausosi, nesimoko, užtat moka už mokslą. Ir vieni, ir kiti gaudavo tuos pačius diplomus.

Kilus karštoms diskusijoms, visuomenei pateikiama "naujosios pedagogikos" nuostata: esą studijų kokybę gali lemti tik kiekvieną sesiją įtempta konkurencija tarp studentų. Dar daugiau: kai nebėra konkurencijos tarp studentų, tai, pasirodo, "nebelieka kūrybiškos konkurencijos ir tarp profesorių, o jų lygis prastėja". Nauja ir originali teorija.

Viceministras tvirtino netikįs, kad šių teiginių autoriai, tarp jų ir VU rektorius R.Pavilionis, rimtai tiki tuo, ką patys parašo - tai juodojo humoro pavyzdėliai.

Kalbėdamas apie būtinumą smarkiau įsukti reformos ratą, viceministras R.Sližys pabrėžė kai kuriuos svarbiausius uždavinius. Reikia sutvarkyti įstatyminę bazę taip, kad būtų subalansuotos aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų autonomijos ir atsakomybė valstybei. Aukštosiose mokyklose svarbu sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus. Ne mažiau svarbu sutvarkyti aukštųjų mokyklų ir valstybinių institutų finansavimą iš biudžeto . Reikia aiškiai paremti valstybės prioritetus - gerai dirbantiems turi būti ir gerai mokama. Jei kitaip negalima, tai - blogai dirbančių sąskaita. Būtina sutvarkyti mokamo aukštojo mokslo tvarką.

Kalbant apie 29 valstybinius mokslo institutus, reikia tęsti mokslo ir studijų struktūros optimizavimą.

Prof. R.Sližys pranešė studentams ir labai gerą naujieną: paskutiniame vyriausybės posėdyje nutarta teikiant studentams kreditus nereikalauti nekilnijamojo turto užstato. Garantu sutinka būti valstybė.

Išsiskyrė diduomenė ir plebsas

Visuomenė skyla į diduomenę ir plebsą. Diduomenė gyvena savo gyvenimą, plebsas - savo. Tam tikruose sluoksniuose jau galima išgirsti: plebsas nesupras gero meno, mokslo, jam nereikia kultūros vertybių, jis pasmerktas tik pramogoms. Panašiai buvo senovės Romos imperijoje.

Ar ne tą pačią nuostatą bandoma įtvirtinti ir švietimo srityje? Kalbama apie aukštąsias mokyklas ir viduriniąją grandį, kaip žemesniąją. Savo ruožtu ir viduriniosios mokyklos skirstomos į elitines ir paprastas, eilines. Kas jau kas, o švietimo vadovas, pasak M.Lukšienės, tokiam skirstymui turi kuo griežčiau pasipriešinti, užbėgti už akių.

Visos mokyklos, siekdamos parengti žmogų atvirai visuomenei, turi dirbti kartu. Reikia ugdyti aukštos kultūros, atsakomybę jaučiantį žmogų. O tai turi būti daroma ne tik vidurinėje ar aukštojoje mokykloje mokant dalyko - žmogui turi rūpėti ir bendrieji visuomenės klausimai. Reikalingas informuotas ir informacią kuriantis bei ta informacija reikaimai operuojantis žmogus. Tarp vidurinės ir aukštosios mokyklų turi būti glaudūs ryšiai.

Deja, per šį dešimtmetį tik šiek tiek geriau visuomenė informuojama apie bendruosius švietimo ir kultūros klausimus. Kultūros ministrui, pasak kalbėtojos, kultūra atrodo pakankamai aukšta, nes šalyje daug teatrų, įvairių festivalių. Tačiau ką turi plebsas? Populiariausi dienraščiai tuo klausimu diskutuoti vengia, o jei koks keistuolis ir mėgina į tai kritiškai pažvelgti, tuoj šaukiama, kad kėsinamasi į spaudos laisvę. O juk tokios diskusijos būtų atsakas į pasirodančius labai primityvius spaudinius apie švietimą ir kultūrą.

Švietimo reforma siekiama, kad jau mokykloje vaikai suvoktų gyvenimo sudėtingumą ir pliuralizmą. M.Lukšienė pastebi ir pavojingą nukrypimą. Pastaruoju metu išleidžiama daug knygų, tačiau nesunku įžvelgti ir jų tam tikrą vienpusiškumą. Todėl svarbu formuoti tokį kultūrinio gyvenimo branduolį, kad žmogus pats galėtų rinktis. Ideologinė paletė būtų daug platesnė ir įvairesnė už dabartinę. Tai santykio su kitomis kultūromis klausimas. Pradedant švietimo reformą, tie klausimai svarstyti, bet dabar palikti spręsti savarankiškai. Būta perspėjimų, jog negalima nutraukti tam tikrų ryšių su kitų valstybių ir kultūrų arealais, kad žmogus nebūtų vienašališkai nukreipiamas. Visiškas visuomenės orientavimas tik į anglosaksų arealą, išstumiant romaniškąjį, skandinaviškąjį ir kitus, nėra sveikintina. Stojantysis į magistrantūrą ar doktorantūrą jau vertinamas pagal tai, kaip moka anglų kalbą ir sugeba operuoti citatomis iš anglų kalbos.

Tai bendri kultūros dalykai, bet visų pirma reikia užtikrinti teisę į mokslą.

Autoriaus nuotraukose:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ADAMKUS bei švietimo ir mokslo ministras Kornelijus PLATELIS.

Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktorius R.Pusvaškis, Švietimo reformos strateginės grupės pirmininkė Meilė Lukšienė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ADAMKUS susitikime švietimo ir mokslo ministerijoje.

Savo poziciją dėsto Mokslo ir studijų departamento direktorius prof. R. Sližys.