Gediminas Zemlickas

Petras Jokubka (Ironis, g. 1915 02 04 Nemeiriuose, Viešintų vlsč., Panevėžio apskr.), teisininkas, politologas, visuomenės veikėjas. Teisės daktaras (1949). 1937 m. baigęs Kauno jėzuitų gimnaziją įstojo į Kauno mokyklą. Ją baigęs, 1939 m. pradėjo studijuoti VDU Teisių fakultete (1939 m. fakultetas perkeltas į Vilnių). 1942 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1945 m. dirbo Ašmenoje tardytoju. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Miunsterio universitete gilino teisės mokslus. 1949 m. persikėlė į JAV. 1952-1958 m. dirbo “Teisininkų žinių” redakcijoje. 1960 m. su kitais atkūrė Lietuvių demokratų lygą (kurį laiką buvo jos pirmininkas). Jo iniciatyva įkurta Amerikos tautinė organizacija (American National Organization, ANO); nuo 1988 m. - šios organizacijos pirmininkas. Išleido anglų kalba veikalą “American Nationality and ANO” (3 d., 1989, II leid. 1994). Jame rašoma apie partijų kūrimo principus, valstybės valdymo formas, įstatymų leidybą ir vykdomųjų organų bei teismų funkcijas, ANO veiklą. Parašė apysaką “Uolėtas kelias į tobulybę” (išl. 1993 m. Lietuvoje; joje nagrinėjamos visuomenės ir žmogaus moralinio tobulėjimo problemos), straipsnių visuomeniniais ir politiniais klausimais, knygų recenzijų. Priklauso lietuvių teisininkų draugijai (1970 m. Čikagos skyriaus pirmininkas), Lietuvių krikščionių demokratų sąjungai (1989-1992 m. - Čikagos skyriaus pirmininkas). 1993 m. išrinktas ALT (Amerikos Lietuvių tarybos) Čikagos skyriaus sekretoriumi.* * Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai, Biografijų žinynas, I t. - Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 1998.

Labai jau gražaus amželio vyriškis simpoziumo dalyviams iš Lietuvos dalijo knygas. Krūvelė sparčiai tirpo, nes kiek gi jų žmogus galėjo atsivežti. Spėjau per kažkieno petį pamatyti knygos viršelį. Peter Iron - keistokai skambanti pavardė. (Iron - angl. geležis). Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Daiva Ulbikienė spėjo tarstelėti, jog tai Petras Jokubka, politologas ir visuomenės veikėjas, ir jį “Mokslo Lietuvos” labui vertėtų pakalbinti.

Proga pasitaikė labai greitai. Kol vieni tautiečiai mezgė naujas pažintis, o kiti dalijosi įspūdžiais apie tik ką suvalgytą kalakutą, - visa tai vyko lapkričio 26-ąją, t.y. Padėkos dieną, - priėjau prie Petro Jokubkos. Pateikiamame pokalbyje stengtasi išlaikyti kuo daugiau autentiškumo, nes šių eilučių autoriaus nuomone, tai ir turėtų būti didžiausia vertybė. Išvadas padarys patys skaitytojai.

“Mokslo Lietuvos” skaitytojams norėtume pristatyti Jus - daugelio knygų autorių.
       Ne tiek ir daugelio. Parašiau kokias penkias knygas.

Kokios tai knygos? Kokias temas gvildenate savo monografijose?
       Vienos anglų kalba parašytos knygos pavadinimas - “Amerikos vidaus ir užsienio politika”. Joje dėstau ne tiek teorijas, kiek Amerikoje esančias blogybes, parodau, kaip jas reikėtų taisyti. Tų blogybių labai daug. Demokratija puikiai veikia politinėje srityje, bet moralės sritis ypač apleista. Moralės dalykais nesirūpinama, paliekama bažnyčioms. Ir kas išeina? Nepripažįstama jokios kontrolės. Pakanka pažiūrėti amerikietiškus kino filmus. Dažniausiai matome prievartos aktus, beveik nėra filmo, kuriame nebūtų scenų lovoje.

Kaip Jums atrodo, kodėl Amerikos kinematografas, viena iš literatūros rūšių bei kai kurie menai pasuko būtent šia linkme? Kodėl eksploatuojami būtent žemiausi žmogaus instinktai?
       Iš dalies tai ir natūralu. Kiekvienas, ypač jaunas žmogus siekia patirti naujų emocijų. Tie žemieji instinktai - stiprias emocijas žadinanti sritis. Jeigu žmogus nesugeba savęs kontroliuoti, jam sunku atsispirti tokioms emocijoms.

Taip, bet kodėl agresija, smurtas, seksas? Argi emocijų negalima sužadinti visiškai kitokiomis priemonėmis?
       Visa tai glūdi žmogaus prigimtyje - homo homini lupus est. Daug žmonių prie tų prigimtinių instinktų grubaus reiškimosi įpranta nuo mažens, kone kiekvieną dieną savo aplinkoje matydami muštynes, smurtą. Išsilavinęs žmogus skiria grūdus nuo pelų ir žemiems instinktams nepasiduoda. Bet paprastiems žmonėms, kurie materialiai gal ir apsirūpinę, bet jų dvasia skurdi, reikia būtent tokių, instinktus žadinančių emocijų - jie tokį “meną” mėgsta.

Tuo naudojasi firmos, kurpiančios tokį, atsiprašant, meną. Žadindamos žemiausius instinktus, kraunasi kapitalą.
       Ir tai natūralu. Jei tokie filmai perkami, noriai žiūrimi, tai tuo ir naudojamasi. Savo knygose siūlau: tokiems dalykams turi būti tam tikra riba. Štai kodėl tiek daug rašau ir kalbu apie moralės dalykus. Lietuvoje gal tai dar nėra taip aktualu, bet Amerikoje nesąmonių apsčiai pridaryta. Pvz., homoseksualistai turi lygias teises su visais kitais piliečiais. Vienos lyties atstovai jau kuria bendras šeimas - tai kėsinimasis į žmogaus prigimtį, ir turėtų būti valdžios tvarkomas.

Kalbėdamas apie ekonomiką, pasisakau už aukso vidurį

Ar Jūsų knygos Amerikos visuomenę pasiekia? Kaip Jūsų idėjos priimamos?
       Dėl savo knygų atsakysiu štai ką. Jose peršu Amerikos patriotizmo idėją, sakyčiau, amerikonizmą, ir siūlau tam tikrą kontrolę. Palaikau respublikonų partiją. Vadinasi, esu šališkas. Mano knygos - politinės, nelaikau jų mokslinėmis. Bet respublikonai taip pat santūriai vertina mano knygas, dėl to, kad peršu kontrolės idėją. Toks itin konservatyvus senatorius Helms arba buvęs kandidatas į prezidentus Buhanan man atsako, kad respublikonai jokios kontrolės ir varžymų nepripažįsta. Turi būti visiška laisvė.
       Naujoms idėjoms Amerikoje nelengva prasimušti. Jeigu ta idėja liberalams nepatinka, - tai per jokią biblioteką savo knygos neįpirši. Galvoju, kad ir mano idėjos - griežtos politikos siūlymai - gali būti suprastos tik po ilgo laiko ir tada pradėtos įgyvendinti. Bet kol kas amerikiečiai yra prieš bet kokią kontrolę ir suvaržymus.
       Be moralės klausimų, daug vietos skiriu emigracijos reikalams. Esu įsitikinęs, kad amerikiečiai, įsileisdami atvykėlius iš kitų valstybių, turi žinoti, kas atvažiuoja. Jeigu atvyksta žmogus iš Lietuvos, tai reikia žinoti, ar nepriklauso mafijai, ar yra doras žmogus - tokius galima būtų įsileisti.

O kaip tikybos, religijos dalykai? Ar jiems esate pakantus?
       Visiškai tolerantiškas. Tik moralės srityje esu nepermaldaujamas - alkoholio, narkotikų vartotojams. JAV ambasados ir konsulatai turėtų išsiaiškinti, ką įsileidžia į Ameriką. Matau didelių negerovių ekonomikoje. Didžiosios įmonės superka mažąsias - einama prie monopolizmo. Gali atsitikti, kad po kokių 50 metų Amerikoje išliks tik koks šimtas pramonės “dinozaurų”. Kapitalas, sutelktas vienose rankose, gali lengviau diktuoti sąlygas ir politikams.

Kaip ir Amerikai, Lietuvai reikėtų griežtesnės rankos

Tačiau juk ne visi nori tokios mobilizacijos, būtų ir daug pasipriešinusių.
Kaip kitaip padarysi? Netvarka tęsiasi 10 metų ir toliau taip bus.
       Čia atvažiavusiems Lietuvos politikams žemės ūkio srityje mano siūlymas buvo toks: jeigu žmogui duodama žemės, tai reikia jam duoti ir paskolą, kad galėtų įsigyti sėklos, gyvulių, miško medžiagos. Jei duota žemės, tai reikia žiūrėti, kad žmogus tą žemę dirbtų. Reikia griežtos politikos. Vien demokratiniu keliu į tvarką neatvesi.

Už kokią valstybinę santvarką pasisakote?
       Aš už prezidentinę respubliką. Davus prezidentui didelių galių, jis dekretais galėtų pasiekti didesnio efektyvumo.

Mintį rašyti knygas davė Vietnamo karas

Kaip renkatės temas, medžiagą savo knygoms?
       Mintį rašyti knygas davė Vietnamo karas. JAV studentai, nenorėdami eiti kariauti (ypač vienos tautybės studentai) - išėjo protestuoti. Mitinguodami prieš Ameriką palaikė priešą. Tada man kilo mintis, kad Amerikoje reikia drausmės. Kai vien tik laisvė, tai amerikiečiai stoja prieš amerikiečius.

Gal prisiminkime ir kitas Jūsų knygas?
       Anglų kalba išleidau 3 tomų veikalą “American Nationality and ANO”. Nors JAV vartojama anglų kalba, bet žmonių papročiai, kultūra labai skiriasi. Manyčiau, galėtų būti taikoma amerikiečių tautos sąvoka. Pirmame tome rašau apie JAV politines partijas, jų istoriją. Tiems, kurie domėtųsi vidurio politika, tai ir galimybė pakartoti Amerikos istoriją.
       Antras tomas - “Amerikos vidaus ir užsienio politika”. Jame nagrinėjami visi svarbesnieji gyvenimo klausimai. Siūlau, kaip tuos klausimus efektyviau tvarkyti, kad klestėtų ne tik ekonomika, bet ir moralė. Moralės nuopolis veda prie visuomenės išsigimimo ir valstybės žlugimo. Geriausias pavyzdys istorijoje - žlugusi Senovės Romos imperija.
       Trečio tomo galbūt aš ir nebeišleisiu, kadangi jis kontraversiškas. Amerikoje respublikonų ir demokratų partijos turi frakcijas - konservatorių ir liberalų. Aš siūlau vidurio frakciją, lyg ir tautininkų.
       Amerikoje neišmokus kalbos neįmanoma dalyvauti politikoje. Negirdėjau, kad kas nors iš atvykusių būtų kandidatai į Amerikos kongresą. Norėjau įnešti į Amerikos politiką ką nors naujo. Konservatoriai per daug konservatyvūs, liberalai duoda per daug laisvės ir nevertina moralės klausimų, todėl savo knygoje ir pasisakau už trečią frakciją, kuri geriau gyvuotų respublikonų partijoje, nors joje galėtų būti ir demokratų atstovai.

Iron - tai geležis

Tiesmukiški Petro Jokubkos klausimai

Toliau kalba pakrypo į gana subtilias politikos lankas. O prasidėjo nuo visai nekalto klausimo: ar gerb. P. Jokubka nežadąs savo knygų išleisti Lietuvoje? Autorius atsakė matąs vieną didelę kliūtį. Ne piniguose - jų knygai išleisti pakaktų. Jis norėtų būti užtikrintas, kad jo knyga būtų priimta į Lietuvos gimnazijų bibliotekas. Jeigu nebus priimta, tai nesą prasmės spausdinti, nes tokios knygos Lietuvoje niekas nepirksiąs. Petras Jokubka jau buvo spėjęs pasikalbėti su švietimo ir mokslo ministru prof. Zigmu Zinkevičiumi, kuris patikino, kad ministerija tokios knygos gimnazijoms tikrai nerekomenduos. Vadinasi, nesą reikalo leisti.

Ką gi savo knygoje siūlo P. Jokubka? Jis rašo, kad po Antrojo pasaulinio karo sudarant taikos sutartį Vokietija teritoriniu požiūriu buvo labai nuskriausta. Kadangi šiuo metu Vokietija yra stipriausia Europos valstybė, tai su ja reikia skaitytis. Laikui bėgant teritorinis klausimas neišvengiamai iškils. Knygos autoriaus manymu, taikos sutarties sąlygos turėtų būti peržiūrėtos, ir dalis dabar Lenkijos valdomų žemių turėtų būti grąžintos Vokietijai. O Mažoji Lietuva, kurią dabar tvarko Karaliaučiaus srities administracija, anot autoriaus, turėtų grįžti Lietuvai.

Į klausimą, ar tada neišaugs Vokietijos apetitas tiek, kad ji panorėsianti ir Klaipėdos krašto, p. P. Jokubka atsakė, kad šia tema diskutuoti dabar nenorįs. Bet rusai turį pasitraukti iš Karaliaučiaus krašto. Ką daryti su Helsinkio sutartimi, kurią pasirašė taip pat ir Vokietija, Lenkija bei Sovietų Sąjunga, kurios tarptautinių įsipareigojimų perėmėja yra Rusija? Be to, sienų neliečiamumą pripažino ir Lietuva, 1990 m. atkūrusi savo nepriklausomybę… Anot pašnekovo, tai šimtmečio problema, diskutuoti galima ilgus dešimtmečius. Jei tą mintį, tegu ir teoriniame lygmenyje kels amerikietis, nesvarbu, kad lietuvis, tai Lietuvos interesams nebus pakenkta. O kritikuoti autorių spaudoje - kiekvieno teisė.

Autoriaus nuotraukose:

Simpoziumo renginiai vyko Jaunimo centre Čikagoje.

Tarp simpoziumo dalyvių - medikas prof. habil. dr. Egidijus Barkauskas ir biofizikas habil. dr. Vincas Būda.

Vydūnui skirtos ekspozicijos kampelis Jaunimo centre veikiančioje parodoje.

KTU prorektorius prof. Arūnas Lukoševičius Šiaurės Ilinojaus universitete domisi studentų darbu.

Lietuvos architektai simpoziume.