Apie ką gi kalbėjo ir ką svarstė visų kontinentų vaikų ligų gydytojai? Trumpai galima pasakyti – apie viską, kas susiję su vaikų sveikata. Šį teiginį patvirtina tai, kad vien tik pagrindiniame – pediatrų - kongrese vienu metu vykdavo 12-17 posėdžių, o kongreso tezių rinkinio apimtis – daugiau kaip 500 puslapių. Galbūt pagrindines pediatrijos problemas, pediatrams iškilusius uždavinius ir jų sprendimo gaires geriausiai atspindi Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinės direktorės dr. Gro Harlem Brundtland kalba per kongreso atidarymą. Tarp kitko, tai buvo jos pirmasis po išrinkimo į šias pareigas oficialus veiksmas už PSO būstinės Ženevoje ribų. Svarbiausias jos išsakytas mintis čia laisvai pacituosiu, ir iš to bus matyti, kokiais rūpesčiais dalijosi ir kokias problemas sprendė pasaulio vaikų gydytojai.

Motinos - vaikų gyvenimo ir sveikos šeimos bei visuomenės kūrimo laidas. Vaikai – ateities lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo laidas. Patikimiausias įnašas visuomenės sveikatos labui – tinkamai rūpintis vaikų sveikata.

Šis įnašas duos vaisius visą gyvenimą.

Pasaulinės sveikatos problemos kinta. 1990 m. beveik pusę sveikatos problemų sudarė užkrečiamos ligos, moterų sveikata ir nepakankama mityba. Manoma, kad 2020 m. šie dalykai sudarys mažiau nei ketvirtį žmonių sveikatos sutrikimo priežasčių. Svarbiausiomis taps neužkrečiamos ligos ir sužalojimai. Vaikų sveikatos problemos pakis mažiau. Jei mes nesiimsime priemonių, 2020 m. gali būti labai panašūs į 1990 m. - vyraus infekcinės ligos ir badavimas, nesaugi motinystė ir priežiūros stoka.

Vaikai lengvai pažeidžiami. Daugiau kaip pusė mirčių nuo kvėpavimo takų infekcijų ir 80-90% mirčių nuo viduriavimo, maliarijos ir tymų tenka vaikams iki 5 metų. Visa tai nulemia užburtas ratas – neturtas ir bloga sveikata: neturtas blogina sveikatą, o bloga sveikata gimdo neturtą. Šio pasaulio vargšams yra 5 kartus didesnė tikimybė mirti iki 5 metų negu pasiturintiems. Kaip praeityje, taip ir dabar infekcijos ir badavimas sudaro mirtį nešančią sąjungą. Nepakankama mityba nulemia daugiau negu trečdalį visų vaikų mirčių.

Visada kyla ne tik resursų, bet ir gerų patarimų problema. Motinoms ir šeimoms reikia kryptingos informacijos ir veiksmingų patarimų. Šiuo atžvilgiu žindymo svarba tebėra lemiama. Maitinimas vien tik krūties pienu pirmaisiais 4-6 gyvenimo mėnesiais turi tapti norma. Motinoms reikia priminti, kad žindymas yra svarbiausia nepakankamos mitybos ir infekcinių ligų profilaktikos priemonė. Reikia taip pat aktyviai saugotis nuo agresyvios prekybos moters pieno pakaitalais, kurie išstumia natūralųjį maitinimą.

Septyni iš dešimties vaikų dabar miršta nuo lengvai išvengiamų ir pagydomų ligų, tokių kaip kvėpavimo takų infekcijos, viduriavimas, tymai, maliarija ir bloga mityba. Dauguma jų išsivysčiusiose šalyse nesudaro didelio pavojaus.

Ką reikia daryti, kad galėtume sėkmingai kovoti su pagrindiniais pavojais, kylančiais vaikų sveikatai? Visų pirma, tai veiksmingi ir nebrangūs skiepai. Antra - vaikų priežiūra ir gydymas. Moters ir vaiko sveikata - gyvybiškai susiję. Norint pagerinti vaikų sveikatą, būtinas moters sveikatos gerinimas. Tai turi prasidėti nuo vaikystės, ypač kreiptinas dėmesys į paauglių mergaičių sveikatos būklę. Bet reikia neužmiršti ir vyro - mažo, lengvai pažeidžiamo berniuko, paauglio, jaunuolio - būsimo tėvo. Saugi motinystė - taip. Bet neužmirština ir atsakinga tėvystė. Reikia naujo požiūrio į atsakomybės pasidalijimą, moters ir vyro vaidmenį.

Pastaraisiais dešimtmečiais kūdikių ir vaikų mirtingumas labai sumažėjo. Bet yra viena esminė išimtis - tai vaisiaus ir neišnešiotų naujagimių mirtingumas. Besivystančiose šalyse šeštadalis kūdikių gimsta mažo svorio. Tai daugiausia priklauso nuo motinos ir ši problema niekaip nebus įveikta, jei nebus pagerinta moters sveikatos priežiūra.

Būtina atkreipti dėmesį ir į žmogaus imuniteto deficito viruso (ŽIV) ir AIDS pandemiją. Daugiau kaip milijonas vaikų pasaulyje yra apsikrėtę ŽIV, o daugiau kaip du milijonai jau mirė. Prie to reikia pridėti ir tūkstančių tūkstančius vaikų, kurie liko našlaičiai. Todėl reikia anksti pradėti švietimą, kad jis būtų efektyvus, kai žmogus tampa lytiškai aktyvus.

Būtina apsistoti ir ties globaliniais pakitimais, veikiančiais sveikatą. Tai urbanizacija ir gyvenimo būdo pakitimas. 1960 m. miestuose gyveno 35% pasaulio gyventojų. 2000 m. jų padaugės beveik iki 50%. Gyvenimas mieste dažnai susijęs su nepatenkinamomis sąlygomis ir nedarbu. Tai taip pat užburtas ratas, didinantis įtampą ir keliantis daug psichosocialinių problemų. Daugelio šalių sveikatos apsaugos sistema nepasiruošusi šiai neužkrečiamų ligų bangai, kuri iš esmės irgi yra epidemija. Reikia geriau suprasti kintančio pasaulio įvairiapusiškesnę įtaką sveikatai. Vienas pavyzdys: traumos tampa rimta sveikatos problema visuose amžiaus grupėse, o ypač vaikų. Jos sudaro daugiau nei 10% vaikų iki 15 metų ligų priežasčių. Daugumą jų lemia eismo nelaimės.

Nuo pat pradžių mes kreipiame ypatingą dėmesį tabakui ir rūkymui. Dabar nuo tabako kasmet miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių. 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų. Neramina tai, kad daug milijonų šiandieninių vaikų mirs nuo ligų, susijusių su rūkymu. Tabakas yra žudikas. Rūkymas neturi būti garbinamas, reklamuojamas ar subsidijuojamas. Užrašų ant cigarečių pakelių apie rūkymo žalą nepakanka. Vaikus reikia saugoti nuo eismo nelaimių, traumų ir netinkamo elgesio. Nuo tabako taip pat.

Daugelį vaikų sveikatos problemų galima išspręsti gerinant buities sąlygas, aprūpinimą vandeniu, sanitarinę būklę, mažinant oro teršimą.

Vaikai turi teisę į sveikatą ir sveikatos apsaugą. Ši teisė užfiksuota Vaiko teisių konfencijoje, kurią ratifikavo 191 šalis. Žvelgdami į priekį mes pirmiausia turime rūpintis vaikais. Apie tautos gerbūvį reikia spręsti pagal vargingiausių jos gyventojų pragyvenimo lygį. Lygiai taip pat apie žmonijos sveikatą reikia spręsti pagal lengviausiai pažeidžiamų jos narių - vaikų - sveikatą.

Tokios buvo pagrindinės dr. G.H.Brundtland nurodytos visos žmonijos ir vaikų sveikatos problemos ir pediatrų darbo gairės, išsakytos gražia poetine kalba. Ne visos jos aktualios mūsų šaliai, bet ir kongreso dalyvių daugumą sudarė besivystančių šalių atstovai. Į tai atsižvelgė ir kongreso organizatoriai, daugelį posėdžių skirdami būtent šių šalių problemoms. Mūsų šalies pediatrai, suprantama, dalyvavo ir skaitė pranešimus tuose posėdžiuose, kurių tematika aktuali mūsų vaikų sveikatai. Prof. V.Basys skaitė pranešimą apie perinatalinį mirtingumą, gyd. D.Steponavičienė - apie kūdikių tuberkuliozę, šių eilučių autorius - apie vaikų šlapimo organų infekciją ir jos sukėlėjų jautrumą antibiotikams. Kiti mūsų gydytojai buvo parengę stendinius pranešimus. Žinoma, kiekvienas pasistengė rasti šiek tiek laiko ir aplankyti meno ir architektūros paminklus, kanalus ir pasigėrėti "tulpių" miestu.

Kitas pasaulinis pediatrų suvažiavimas vyks Kinijoje. Tikimės, kad ir ten bus Lietuvos atstovų.

Gedimino Zemlicko nuotraukoje:
Pediatrų darbo akimirka.