Ligų gydymas, ligų profilaktika, visuomenės sveikatos tarnybų veikla yra glaudžiai susiję - remiasi medicinos bei visuomenės sveikatos mokslu. Tad disproporcija tarp skiriamų lėšų atrodo kiek paradoksali.

Nesinorėtų priešinti visuomenės sveikatos, medicinos mokslo ir praktikos. Niekas neabejoja, kad jos vienodai reikšmingos. Tačiau kai nėra pinigų, tenka visokiais būdais taupyti ir rinktis. Kartais atsitinka panašiai kaip ūkininkui, kurio klėtyje pavasarį ištuštėjo duonai skirtas aruodas ir, neturėdamas iš ko nusipirkti, ima semti iš sėklai skirto aruodo, nors jo laukas kitais metais dar labiau sumenks, o duonos bus dar mažiau. Siaurą požiūrį į visuomenės sveikatos mokslą kursto ir ta visuomenės dalis, kuriai neparankus naujų ekologiškai sveikesnių technologijų, medžiagų ar produktų diegimas, darbo vietų griežtesnė higieninė priežiūra, taikant naujus efektyvesnius vertinimo metodus, nes tai paprastai susiję su lėšomis. Tabako ir alkoholio verslas čia irgi svarbus. Gyvendamas žmogus negali išsiveržti iš bendrosios terpės. Kiek komforto sau žmogus besuteiktų, jis, kaip ir visa to regiono visuomenė, kvėpuoja tuo pačiu oru, naudoja tą patį vandenį. Gal ir galima valgyti kitokį maistą, rengtis brangiais drabužiais, apsistatyti brangiais baldais, bet tai tik primityvi apgaulė. Nustatyta, kad klijuotos medžiagos mūsų drėgname klimate greičiau dūla, išskirdamos į aplinką nuodingus fenolius. Kad išsilaikytų ir būtų gražios prekinės išvaizdos, maisto produktai purenami, konservuojami ir dažomi, o tai taip pat negerina maistinių savybių. Sintetiniai drabužiai, avalynė blogina kūno mikroklimatą ir dėvimi ilgą laiką gali sukelti pavojingas odos ligas. Reikia nuolat atlikti tyrimus, nes ekologinis fonas kinta.Taigi visuomenės sveikatos moksliniai tyrimai turi būti atliekami Lietuvoje ir dabar, o pasinaudoti kitų šalių duomenimis galima tik dėl orientacijos ir palyginimo. Žinoma, ištiriama ne visa į Lietuvą įvežama produkcija, o ir esama ne visa ištirta. Tam reikia didesnių pajėgų, efektyvesnių tyrimo priemonių. Reikia kuo skubiausiai plėsti sisteminius tyrimus, bendradarbiaujant su visomis mokslo ir mokymo institucijomis, atskleidžiant sveikatai neigiamus veiksnius, jų poveikių sudedamąsias dalis, numatyti eliminuojančių priemonių diegimo perspektyvą, paruošti efektyvų metodologinį pagrindą praktikai. Higienos institutas žada aktyviai bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija ir skatinti bendrą veiklą su kitomis Lietuvos visuomenės sveikatos institucijomis.

Vienas iš Instituto padalinių - Darbo medicinos centras - turi vieną iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių akredituotų laboratorijų. Jo veikla, vykstant aštrioms diskusijoms tarp pramonininkų ir specialistų dėl darbo vietos reikalavimų, kenksmingų darbo sąlygų, profesinių ligų, yra gana svarbi.

Darbo medicinos centras išties dirba pakankamai gerai netgi vertinant tarptautiniu lygiu, be to, yra vienas iš kandidatų tapti oficialiai bendradarbiaujančiu su PSO centru. Tokių centrų kol kas Lietuvoje yra tik du - Kauno medicinos universitetas ir Sveikatos informacijos centras. Be to, Darbo medicinos centras turi akredituotas fizikinių bei cheminių veiksnių tyrimų laboratorijas, pažangias technologijas. Centro veiklos sfera išties svarbi - čia tiriamos ir vertinamos higieninės darbo sąlygos, rengiamos kenksmingų profesinių veiksnių reglamentacijos, tiriama darbininkų organizmo funkcijų būklė, fiziologiniu ir higieniniu požiūriu reglamentuojami darbai, epidemiologiškai tiriamas bendras profesinis sergamumas, registruojamos bei analizuojamos profesinės ligos. Centre tiriama bei vertinama oro cheminė tarša, žaliavos ir pramoniniai gaminiai, fizikiniai gamybinės aplinkos veiksniai. Centre dirbantys kvalifikuoti specialistai, iki šiol dažniau konfrontavę su įmonių vadovais, darbdaviais, pastaruoju metu abipuse iniciatyva aktyviai bendradarbiauja, ieško problemų sprendimo būdų, priimtinų abiems pusėms. Centras daug dirba pagal sutartis - rengia įvairius su darbo medicina susijusius projektus. Taigi gali papildomai užsidirbti.

Vaikų higienos skyriaus veikla orientuota į ligų profilaktiką. Ką skyriaus specialistams pavyko nuveikti šioje srityje per šešerius metus?

Vaikų higiena - labai aktuali problema. Skyriaus specialistai nebe pirmus metus kaupia vaikų sveikatos duomenų banką. Tiriama ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų sveikata, atsižvelgiant į jų vystymosi dėsningumus, sveikatos raidą, socialinių, ekologinių sąlygų, gyvenimo būdo įtaką. Nustatomi rizikos veiksniai, lemiantys funkcinius sveikatos sutrikimus, ligų atsiradimą, rengiami efektyvių profilaktikos priemonių pasiūlymai. Taip pat rengiamos vaikų sveikatos apsaugos ir stiprinimo rekomendacijos, teikiama metodinė pagalba. Vaikų higienos skyrius aktyviai dalyvauja tarptautinėje programoje "Sveika mokykla". Šią programą koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija bei Europos Taryba. Programoje dalyvauja 40 pasaulio valstybių, o Lietuva - jau šeštus metus. Iš pradžių šiame tarptautiniame projekte dalyvavo 10 mokyklų. Šiuo metu projektas peraugo į nacionalinį ir jame dalyvauja per 50 mokyklų iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų. Gauti pirmieji rezultatai, pvz., sveikose mokyklose mokiniai geriau valo dantis, o tai vienas iš karieso profilaktikos būdų, beje, gana efektyvus. Sveikose mokyklose pasiektas ir didesnis fizinis aktyvumas. Beje, pagrindinis sveikų mokyklų darbo principas - mokinių sąmoningumo ir savanoriškumo, demokratiškumo ugdymas. Mokiniai patys turi apsispręsti, ar dalyvaus šiame projekte. Nėra ir negali būti jokios prievartos. Iš sveikų mokyklų programos išsirutuliojo dar vienas judėjimas - sveikų darželių. Sveikų mokyklų ir darželių veikla išaugo į valstybinę programą - "Sveikos gyvensenos įtvirtinimas ugdymo institucijose". Kadangi ši programa bus finansuojama, o ne tik remsis entuziazmu, kaip minėtos sveikų mokyklų bei darželių programos, galima tikėtis dar geresnių rezultatų.

Kokie moksliniai tyrimai atliekami dar viename Instituto padalinyje - Ekologinės medicinos centre? Kaip centro veikla prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo?

Ekologinės medicinos centre tiriama bei analizuojama antropogeninė tarša, jos įtaka gyventojų sveikatai, nustatomi svarbiausi taršos veiksniai. Centro specialistai rengia ekologinės medicinos programas, tiria chemines medžiagas, naudojamas pramonėje, žemės ūkyje, buityje, atlieka naujų gaminių ir gamybos technologijų higieninę-toksikologinę reglamentaciją. Turbūt akivaizdu, kad nuo centre dirbančių mokslininkų darbo priklauso daugelio žmonių sveikata. Centras taip pat dalyvauja rengiant nacionalinį ekologinės sveikatos planą.

Epidemiologijos tyrimų skyrius dažnai padeda kitoms gydymo įstaigoms atlikti tyrimus, kurių jos pačios negali padaryti. Ar skyrius turi pakankamai reikiamos aparatūros?

Skyriaus laboratorijose sumontuota aparatūra jau gerokai pasenusi. Nauja labai brangi ir jos įsigyti, žinoma, neturime iš ko. Paradoksalu, bet net ir ne pačia naujausia įranga, naudotais chemikalais sėkmingai atliekami tokie tyrimai, kurie užsienyje vykdomi nepaprastai brangia aparatūra. Iš bėdos specialistai demonstruoja didžiausią išradingumą. O jų tyrimai neretai žmonių sveikatai turi lemiamos įtakos. Nustatomos viruso ir žmogaus aktyvumo imuninės būklės, kenksmingų aplinkos veiksnių ryšiai, tiriami iš įvairių ligoninių atgabenti virusai. Nustatomas ir žmogaus organizmo būklės bei kai kurių kenksmingų aplinkos veiksnių ryšys. Kuriama minėtų infekcijų diagnostikos sistema, paremta kompleksiniu įvairių tyrimo metodų taikymu. Teikiamos konsultacijos bei diagnostikos pagalba visoms šalies gydymo įstaigoms.

Sakėte, kad artimiausiu metu planuojate pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kauno medicinos universitetu.

Taip, tokia sutartis bus pasirašyta ir ne tik su Kauno medicinos universitetu. Tuo norime užbėgti už akių galimiems nesusipratimams bei diskusijoms ir kartu stiprinti bendradarbiavimą. Tai labai aktualu, nes Kauno medicinos universiteto mokslininkų darbai papildo kai kuriuos Higienos instituto mokslininkų tyrimus, mokslininkai turės daugiau galimybių.

Gedimino Zemlicko nuotraukoje:
Pirmųjų visuomenės sveikatos institutų steigėjo Lietuvoje XIX a. pradžioje prof. J. Franko skulptūra Higienos instituto kiemelyje.