Rugpjūtį vykusi 7-oji Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija bei 22-asis Europos statistikų kongresas sužadino dėmesį ir Lietuvos matematikų darbams bei rūpesčiams. Savo mintimis dalijasi Matematikos ir informatikos instituto direktorius, Lietuvos MA narys korespondentas, prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Gerbiamas direktoriau, norėdamas pokalbiui suteikti tam tikrą tempą, drįstu formuluoti štai kokią aksiomą: Matematikos ir informatikos institutas išliks tiek, kiek bus reikalingas Lietuvai. Ne matematikai. Ar su tokiu teiginiu sutinkate?
Labai neblogai pastebėta. Iš tiesų, lengva supainioti priežastis su pasekmėmis. Net ir neturint, tarkime, vieno ar kito tegu ir labai reikalingo mokslo instituto, valstybė nepražus. Pavyzdžiui, estai iki šiol neturi matematikos instituto, Latvijoj jis įkurtas neseniai, bet negi dėl to Latvija ir Estija būtų labiau atsilikusios valstybės? Aišku, ne. Tačiau kai ką, matyt, jos ir praranda, nes valstybė be mokslo nėra išsivysčiusi valstybė.
       Jūsų klausimą norėčiau kiek kitaip pakreipti. Jeigu yra normaliai dirbantis institutas, tai ką valstybė turėtų daryti - stengtis jį išlaikyti, ar kuo greičiau panaikinti? Atsakymas beveik savaime akivaizdus: išsaugoti, nebent jau jis labai kam nors trukdo.

Galimas ir trečias kelias - nieko nedaryti ir laukti, kas bus toliau.
Su sarkazmu esu sakęs: geriausias būdas sugriauti institutus - tai nieko nedaryti. Per 10-15 metų tų institutų kolektyvai pasens ir savaime išmirs. Be to, vertinant institutus, svarbūs ne tik šie du visuotinai pripažinti kriterijai - svarba pasauliniam mokslui ir Lietuvai, - bet ir dar vienas požymis: ar institutui sekasi.
       Dabar apie tai, kodėl mūsų institutas Lietuvai reikalingas. Išskirčiau du svarbiausius požymius. Visais laikais mokslas buvo vertinamas kaip visuomenės išsivystymo tam tikras kriterijus, šalies kultūros dalis. Tai pirma. Antra, mokslas yra vienas iš valstybės ekonominio išsivystymo veiksnių.
       Tiesa, tenka pripažinti, kad kone visi mūsų instituto buvę stiprūs gamybiniai ryšiai su Lietuvos įmonėmis dabar nutrūkę. Įmonėms nerūpi moksliniu pagrindu tobulinti technologijas. O mokslas gamybai naudos gali pasiūlyti geriausiu atveju tik po vienerių ar kelerių metų. Todėl šiuo metu vargu ar galima tikėtis, kad kuris nors mokslo institutas būtų labai reikalingas kokiai nors konkrečiai įmonei.

Suprantu, kad institutas negali orientuotis į seno tipo įmonių poreikius. O kaip Jūsų vadovaujamai mokslo įstaigai sekasi rasti ryšį su dabartinės Lietuvos poreikiais?
Šioje srityje bene geriausiai sekasi informatikams. Kompiuteriniai tinklai, “Interneto” paslaugos - tai ir mūsų instituto veiklos sritys. Toliau: kultūros paveldo išsaugojimas, lietuvių kalbos terminų bankai, švietimo informacinė sistema - ir dar daug kas, ką galima būtų pavadinti informacinės visuomenės kūrimu. Daugelį svarbių Lietuvai projektų (pvz., Lietuvos švietimo informacinė sistema) atliekame su informatikos srityje dirbančiomis firmomis, skyrium imant, su UAB “Baltic Amadeus”. Be to, yra viena gana svarbi veiklos sritis - statistika.

Bet kiek tai mokslinės problemos? Gal veikiau techninės?
Ir mokslinės, ir techninės, ir organizacinės. Jeigu mes prieš dešimtį metų sakydavome: “diegti mokslo rezultatus į gamybą”, tai čia lygiai tas pat. Plėtodami kompiuterinius tinklus bei programinę įrangą, galime įgyvendinti savo mokslinio darbo rezultatus.
       Antra veiklos sritis, kuri taip pat susijusi su informatika, - tai tos informatikos mokymas.

Ką mokote?
Pirmiausia vidurinių mokyklų moksleivius. Informatikos pagrindų ir naujų informacinių technologijų noriai mokosi studentai ir ypač doktorantai iš Muzikos akademijos, Dailės akademijos, Vilniaus universiteto. Tų žmonių veiklos sritis bus, tarkime, muzikologija, architektūra, lituanistika ar tautosakos tyrinėjimai. Savo darbe jiems teks taikyti ir naudotis informatikos laimėjimais.

Informatikus dabar moko įvairios firmos, tad man nėra lengva suprasti, kodėl šitai turi daryti ir mokslo institucija? Kaip tas paslaugas teikiate praktiškai?
Lengviausia paaiškinti - per doktorantus, kurių ne tiek jau ir maža. Kalbu ne apie fizikos, matematikos, inžinerijos, biologijos ar juo labiau informatikos doktorantus. Kalbu apie doktorantus lituanistus, architektus, istorikus, menotyrininkus, tautosakininkus. Šių sričių doktorantai, rašydami mokslinius darbus, privalo išmokti naudotis šiuolaikiškomis duomenų bazėmis.
       Ekonomikoje naudotis tomis bazėmis lyg ir suprantamiau - galų gale atsiremsi į statistiką ar pan. O ką reiškia naudotis duomenų baze tautosakoje? Susiduriame su specialia terpe, kitaip tariant, daugiaterpe duomenų baze, kai turime garsą, vaizdą ir visa kita. Kvapų kol kas trūksta… Čia jau reikia ir mokslo, nors kartu tai yra techninis projektas. Štai tokių dalykų mes mokome ir suteikiame galimybę pasinaudoti kitiems informatikos laimėjimais.
       Norint tokių duomenų bazes parengti, reikia, kad dirbtų ir matematikos, ir tos srities specialistas. Tai mes ir darome. Aš nežinau, ar šių paslaugų reikia tūkstančiams žmonių, bet tiems dešimtims, kuriems tikrai reikia, mes tas paslaugas teikiame.
       Sunku įsivaizduoti, kad visa tai darytų Muzikos akademija ar Lietuvių kalbos institutas. Beje, šį mūsų darbą šefuoja ir iš dalies finansuoja UNESCO. Šios organizacijos generalinis direktorius Federico Mayor lankėsi mūsų institute ir labai palankiai čia dirbamą darbą įvertino.
       Štai tokiais faktais remdamasis ir drįstu tvirtinti, jog Matematikos ir informatikos institutas Lietuvai dabar labai reikalingas.

Kaip galėtumėte pakomentuoti institute atliekamus matematinės statistikos darbus? Juk rugpjūčio mėnesį Vilniuje vyko tikimybių teorijos ir matematinės statistikos tarptautinė konferencija.
Institute tyrinėjami matematiniai statistikos metodai yra labai svarbūs ir bankininkystėje, ir nagrinėjant Lietuvos pramonės, ūkio vystymosi tendencijas, mėginant jas moksliškai įvertinti. Metodų taikymas padeda analizuoti ir vykstančius procesus ar atlikti prognozes.

Ar šių tyrinėjimų bei skaičiavimų bent jau prireikia Statistikos departamentui? Ar turi paklausą instituto mokslininkų atliekama ekonomikos raidos analizė, prognozės?
Turiu pasidžiaugti, kad dabar Statistikos departamentas jau toli gražu nesitenkina tuo, kuo tenkindavosi seniau. Departamentas nori išsamesnės matematinės duomenų analizės, duomenų patikimumo įvertinimo ir pan.

Statistika tampa moksline disciplina?
Tiksliau pasakykime šitaip: statistika tampa ne tiek socialinių, kiek tiksliųjų mokslų atstove.

Labai įdomu. Ar galėtumėte pateikti ir kitų žinybų, organizacijų pavyzdžių, kai, be matematinių modelių ar metodų, jau neišsiverčiama?
Matematiniai metodai svarbūs ir iš dalies madingi finansuose bei bankininkystėje. Taip susiklostė mūsų gyvenimas, kad žodis “bankas” tapo labai populiarus, įprastas kone kiekvieno žmogaus gyvenime. Deja, dažnai ir dėl nesėkmingos bankininkystės veiklos. Pasaulis ir mūsų šalis subrendo tam, kad bankininkystėje būtų naudojami matematiniai metodai. Tai dar viena veiklos sritis, kurioje reiškiasi Lietuvos matematikai - tiek Vilniaus universiteto, tiek mūsų instituto. Pastarąjį dešimtmetį iš visų matematikos taikymų sričių pasaulyje bene didžiausias progresas pasiektas finansų ir draudos matematikoje. Be to, nepamirškime vienos labai svarbios taikymo krypties - tai matematiniai modeliai ekologijoje.

Kaip instituto matematikai ir informatikai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis?
Įprasta, jog tas bendradarbiavimas vyksta lyg ir tokiu būdu: mokslininkai ateina dėstyti į aukštąją mokyklą ir tuo tarsi atlieka tam tikrą priedermę visuomenei - žinias perteikia jaunimui. Kartu truputį užsidirba prie savo ne itin didelės algos - už pedagoginį darbą.
       Mūsų institutas yra ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimo šalininkas. Universitetų darbuotojams, dažniausiai apkrautiems pedagoginiu darbu, mes duodame dalį etato ir suteikiame galimybę dirbti mokslinį darbą. Institutas yra ta vieta, kur rašantys disertacijas ar sprendžiantys sudėtingą problemą mokslininkai visada gali ateiti, konsultuotis, naudotis geriausia matematikos biblioteka Lietuvoje.
       Nenoriu įžeisti kitų institucijų, tačiau geriausius matematikos seminarus rengiame mūsų institute. Tad čia sudaryti sąlygas stažuotis aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų labai gera idėja.
       Praktiškai mūsų institutas tapo tarpuniversitetiniu matematikos ir informatikos centru.

Kokiose tarptautinėse programose dalyvaujate?
Instituto darbuotojai dalyvauja įvairiose specialiose tarptautinėse programose - COPERNICUS, EUREKA, TEMPUS, PHARE. Reikšminga programa leidybos srityje su mokslinės literatūros leidykla, TEV. Kartu su Amsterdamo matematikos centru esame sudarę programą, kaip kaupti ir leisti mokslinę literatūrą elektroniniu pavidalu - diskuose. Lyg ir aiški užduotis, tačiau esama nemažai ir mokslinių, programavimo bei techninių problemų.
       Mokslininkai imasi ir asmeninės iniciatyvos, individualiai dalyvauja įvairiuose projektuose.

Ką galėtumėte pasakyti apie instituto finansavimą?
Galėčiau išskirti tris finansavimo šaltinius. Pirmas - tai biudžetinis finansavimas, skiriamas instituto moksliniams tyrimams. Antras - lėšos, gaunamos iš tarptautinių bei Lietuvos projektų. Trečias šaltinis - kita instituto veikla, iš kurios mėgstama pasišaipyti (patalpų nuoma ir pan.). O kas lieka daryti? Juk iš biudžeto negauname lėšų mokėti už elektrą, šilumą, naudojimąsi telefonais, pastatų remontui, tad tenka užsidirbti patiems.
       Tas faktas, kad valstybė kol kas negali normaliai finansuoti mokslo, kenkia ne tik dabartiniams mokslininkams, bet ypač mokslo ateičiai - gabus mokslui jaunimas neina į mokslą.

Tačiau kartais ar nepakenkia mokslinei veiklai tas dalyvavimas įvairiose programose dėl papildomo uždarbio?
Sunku atsakyti. Veikia tam tikras vidinis saviorganizacijos dėsnis. Tie, kurie gerų rezultatų gali pasiekti moksle, paprastai to ir siekia. Jeigu žmogų labiau traukia taikomasis darbas - tai juo ir užsiima. Mano manymu, dalyvavimas svarbiose programose kelia instituto prestižą, demonstruoja instituto potenciją bei rezultatų svarbą.

Vidinė instituto veiklos organizacija įgalina taip organizuoti darbą, kad nenukenčia mokslas ir dar užsidirbama pinigų? Ar teisingai supratau?
Dabartinę situaciją galime įvertinti tais pačiais žodžiais, tik šiek tiek juos sukeičiant vietomis ir ką kitą pabrėžiant. Juk galėčiau ir taip pasakyti: institutas taip blogai finansuojamas, kad blogiau ir būti negali. Arba: institutas ir prastai finansuojamas sugeba atlikti savo pagrindinę misiją. Man atrodo, kad mūsų institutui daug geriau tinka antrasis pasakymas.
       Gal mano požiūris kai kam pasirodys nehumaniškas ar net neteisingas, bet jei specialistas geras, tai jis kviečiamas skaityti paskaitų ir į tris universitetus. O kito nekviečia nė į vieną. Pirmasis gauna daugiau, bet ir dirba - aria, plėšosi - daugiau, ir naudos iš jo darbo daug daugiau. Gerai ar blogai? Padėtis tokia, kokia yra, ir šiuo metu gal tokia ir turi būti.
       Naudodamasis proga, noriu padėkoti visiems konferencijos organizatoriams bei rėmėjams, ypač VGTU, VU ir MII matematikams, VGTU rektoratui ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui akademikui Vytautui Statulevičiui. Na, o mūsų mokslo visuomenei, laikraščiui “Mokslo Lietuva” bei akademiniam jaunimui linkiu sėkmės naujaisiais mokslo metais.

Gedimino Zemlicko nuotraukoje:

Prof. habil. dr. Bronius Grigelionis ir prof. habil. dr. Henrikas Pragarauskas pasaulio matematikų simpoziume Vilniuje nagrinėja renginių programą.