Pažiūrėkime, kaip tos problemos traktuojamos kitose šalyse.

Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkio inžinerijos moksliniai institutai pradėjo kurtis pirmojoje mūsų šimtmečio pusėje. Savo fundamentaliais moksliniais tyrimais pagarsėjęs pasaulyje žemės ūkio inžinerinio profilio Silsoe (Anglija) institutas įkurtas 1924 m. Instituto direktoriaus profesoriaus Braieno Lego (Brian J. Legg) žodžiais, institutą įkūrė po to, kai Anglijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija įsitikino, kad instituto sukurtas traktorius pajėgesnis už arklį, be to, jį galima panaudoti įvairesniems darbams. Anot jo, žemės ūkio inžinerinis mokslas ypač suklestėjo per pastarąjį penkiasdešimtmetį. Agronominiai tyrimai padėjo surasti būdus, kaip padvigubinti derlingumą, o žemės ūkio inžinerija sudarė sąlygas darbo našumą, skaičiuojamą pagal derliaus toną, padidinti 30 kartų.

Anglijos nacionalinis žemės ūkio inžinerijos institutas, nuo 1986 m. pavadintas Silsoe moksliniu institutu, ištyrė ir sukūrė daug naujų technologijų, išaiškino kai kurių procesų dėsningumus, mašinos ir žmogaus bei gamtinės aplinkos santykio faktorius. Gauti duomenys panaudoti tobulinant traktorių ergonominius parametrus, kuriant naujos kartos ekologiškas mašinas, tiksliosios (precizinės) žemdirbystės technines priemones. Mašinų konstravimu institutas neužsiima, tačiau 1992 m. apdovanotas prestižiniu Archimedo prizu kaip tik už praktinį darbą - sukurtą kompiuterinį trąšų ir pesticidų paskleidimo agregatą, kuris buvo įvertintas kaip ekologiškiausias iš tos paskirties mašinų. Tai pavyzdys, kaip fundamentiniai tyrimai yra taikomi praktiškai.

Švedijos žemės ūkio inžinerijos institutas įkurtas 1945 m. Instituto mokslininkai, pradžioje tobulinę mašinas ir mechanizmus, dabar sprendžia precizinės žemdirbystės problemas, tiria kosminių palydovų valdomus lauko mašinų kompleksus, rengia ekologiniu požiūriu racionalaus technikos naudojimo pagrindus. Švedija, įstojusi į Europos Sąjungą, žemės ūkio inžinerinio mokslo srityje daug ką keitė. Dabar švedai daugiau dirba su kolegomis iš kitų Europos institucijų, vykdo Briuselio finansuojamus projektus. Instituto direktorius Bjornas Sundelas (Bjorn Sundell) teigia, kad instituto veiklos užduotys atliekamos atsižvelgiant į gamybos pelningumą, kokybę ir ekologiškumą.

Viena iš jauniausių Europoje agrarinės inžinerijos institucijų yra Šveicarijos federalinė žemės ūkio ekonomikos ir mechanizacijos mokslinė stotis, įkurta 1969 m. Stoties direktorius profesorius Valteris Meieris (Walter Meier) mano, kad jų mokslinės veiklos uždavinių centras yra žmogus, kuriam turi būti sukurta ekonomiška naudoti ir ergonomiškai bei ekologiškai gera technika. Stotis nesiekia fundamentinių tyrimų, bet sistemingai tiria tipinius žemdirbystės srities uždavinius, sertifikuoja įvežamą į šalį techniką, kuria naujas mechanizuotų darbų technologijas, kompiuterines procesų valdymo ir kontrolės sistemas.

Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas, 1995 m. tapęs Europos Agroinžinierių EurAgEng draugijos nariu, galėjo geriau susipažinti ir su kitų šalių žemės ūkio inžinerijos mokslo institucijomis. Susidaro įspūdis, kad Europoje visų šių institucijų reikia. Dažniausiai jos pavaldžios žemės ūkio žinyboms arba mokslo komitetams. Universitetiniai institutai labiau paplitę tik Amerikoje. Neteko net girdėti, kad būtų abejojama, ar vykdomi moksliniai tyrimai yra reikalingi. Moksliniai institutai nekonstruoja mašinų. Tą daro konstravimo organizacijos. Tačiau tiek mašinų konstruktoriai, tiek ir jų naudotojai yra svarbiausi mokslo produkcijos vartotojai.

Žemės ūkio inžinerinio mokslo ir mašinų kūrėjų santykius taikliai apibūdino Kvernelando korporacijos direktorius Eirikas Larsenas šių metų rugpjūčio pabaigoje Osle vykusioje EurAgEng organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir šių eilučių autorius. Kverneland yra pasaulyje vertinama ir žinoma žemės dirbimo ir kitų mašinų gamybos pramoninė kompanija, įkurta daugiau nei prieš šimtą metų, turinti dvi savo gamyklas Norvegijoje ir po vieną gamyklą - Anglijoje, Danijoje, Italijoje ir Vokietijoje.

“Mes turime kvalifikuotų ir talentingų inžinierių konstruktorių, puikią gamybos ir eksperimentinę bazę, bet mes negalime be jūsų (inžinerinio žemės ūkio mokslo) formuoti techninės pažangos”, - pasakė Eirikas Larsenas per iškilmingą konferencijos atidarymą Oslo universiteto auloje.

Taip yra, matyt, visose išsivysčiusiose šalyse, kurios daug patyrė, ieškodamos atradimų.

Inžinerinio žemės ūkio mokslo svarbą pamatėme bei išgirdome ir pačioje Oslo konferencijoje “AgEng98” (“Žemės ūkio inžinerija 98”). Konferencijai buvo pateikta 570 mokslinių pranešimų. Jie buvo svarstomi septyniose sekcijose. Šią konferenciją galima vadinti pasauline, nes joje dalyvavo mokslininkai ne tik iš Europos, bet ir iš Afrikos, Amerikos, Australijos ir Azijos.

Iš naujesnių krypčių paminėtini darbai gamtosaugos srityje. Gamtosaugos uždaviniai reikšmingi kaip prioritetiniai inžinerinio žemės ūkio mokslo tyrimai. Sakoma, kad vartotojas turi gauti tokias technologijas ir jų realizavimo priemones, kurios atitiktų ekonomines, technologines, ergonomines ir ekologines sąlygas.

Pagal Europos Sąjungos reglamentą daugelis šalių priėmė gyvulių gerovės teisinius dokumentus. Pagal juos gyvuliams turi būti sudarytos palankios laikymo sąlygos ir taikomos atitinkamos technologijos. Tai yra taip pat nauja žemės ūkio inžinerinių tyrimų sritis, atsispindėjusi Oslo konferencijos darbe.

Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas, įkurtas 1956 m. rudenį kaip žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutas, nuėjo ilgą klaidžiojimų ir paieškų kelią. Dabar instituto prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys yra šios:

- žemės ūkio produkcijos šilumos-masės mainų tyrimai, kuriant naujas džiovinimo technologijas;
- dirvos mechanikos pokyčių tyrimai, kuriant dirvosaugos minimalios žemdirbystės sistemą;
- alternatyvios energetikos būdų bei akumuliavimo principų paieška vykdant Europos Sąjungos nuostatas dėl angliarūgštės taršos sumažinimo regione;
- elektrofizinių reiškinių poveikio vandeniui su biologine medžiaga, augalų ir sėklų stimuliavimo, gyvybingumo gerinimo būdų tyrimai;
- automatizavimo principų ir valdymo algoritmų pagrindimas gaminant žemės ūkio produkciją.

Rugsėjo 24-25 d. institute vyksta tarptautinė mokslinė konferencija “Lauko technologijos ir gamtosauga”. Joje bus svarstomi 25 moksliniai pranešimai. Šešiolika pranešimų pateiks užsienio specialistai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir Baltarusijos. Tai rodo, kaip institutas vertinamas tarptautiniu mastu.

Integruojantis į Europą, instituto laukia daug naujų ir Lietuvai svarbių uždavinių.

Dirbau šiame institute daugiau kaip 40 metų, todėl galiu vertinti ir sakau, kad instituto mokslininkai eina geru keliu ir mokslo sistemoje užima deramą vietą. Tačiau kasmetinės atestacijos ir įvairiausių reorganizacijų prognozės kūrybinės veiklos plėtoti nepadeda.