|
Pabaiga. Pradžia Nr. 16 Ispanijos ir Portugalijos kampanija už narystę ES buvo siejama su demokratijos įtvirtinimu. Minėtos dvi valstybės drauge su Graikija į Europos bendriją stojo išsivadavusios iš diktatūros. Šių valstybių piliečiai greitai suvokė, jog narystė tai laisvė. Portugalijoje, pavyzdžiui, sėkmingai buvo aiškinama, jog tik būdama pilnateise ES nare, ši daugiausiai iš turizmo, žemės ūkio, transporto paslaugų pelną gaunanti valstybė nebus nustumta toli į autsaiderių gretas, kur bet koks ryškesnis progresas bei elementarių gyvenimo sąlygų gerėjimas jei ne visiškai neįmanomas, tai geriausiu atveju labai sulėtėjęs ir nuo kitų Europos valstybių atsiliekantis procesas. Čekijoje pirmasis informacijos apie ES etapas praktiškai vyksta 1997-1998 m. Vyriausybės Komunikacijos strategija yra parengta ir ją ketinama pradėti įgyvendinti 1998 m. pabaigoje. Vienas siekiamų tikslų paruošti piliečius referendumui dėl narystės ES. Kitas tikslas diferencijuoti informaciją, kad valstybė būtų tinkamai pasirengusi tapti ES nare. Išskirtinė detalė: Čekijoje numatytos programos, kurios įtaigiai supažindintų su ES ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Svarbus dalykas konkrečiai nustatyta, kad informaciją apie ES reikės teikti taip, kad kiekvienas jos gavėjas asmeniškai gautų atsakymus į klausimus, ką narystė ES duos man, kaip pasikeis mano gyvenimas, kodėl turėčiau referendume balsuoti už? Čekijoje rengiamasi platinti specifinę informaciją, pavyzdžiui, lyginti ČR ir ES vidutinio gyventojo gyvenimo sąlygas. Taip yra numatyta vertinti rezultatus ir juos apibendrinti. Triskart per metus bus organizuojami vadinamieji Visuomenės informavimo forumai. Vengrijoje komunikacijos strategiją koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Strategijos vykdymui PHARE yra skyrusi apie 2 mln. ekiu, taip pat tikimasi gauti papildomą finansavimą po to, kai projektas bus įvertintas. Laikomasi nuostatos, jog informacija turėtų būti pateikiama specializuotai: grupėms pagal interesus (mokytojai, mokleiviai, dvasininkija, tarnautojai ir t.t.), piliečiams pagal gyvenamąją vietovę (pietiniai-šiauriniai rajonai, kaimo gyvenvietės, miestiečiai), žiniasklaidos atstovams. Lenkijos patirtis, jei bus apibendrinta ir analizuojama taip, kaip suomių, galėtų gana akivaizdžiai lemti ir Lietuvos strategiją. Jau dabar kaimyninės valstybės dalykiška ataskaita, galimos prognozės būtų itin svarbios ir mums, tik besirengiantiems kurti savąją valstybės piliečių informavimo apie ES politikos strategiją. Lenkijoje siekiama visuomenei pateikti informaciją apie ES, suformuoti nuomonę, esą Lenkijos, tapusios ES nare, suverenitetas nesumažės, pranešti, kokios būtų piliečių teisės bei pareigos, keisti švietimo programas, įtraukiant mokymo apie integracijos procesus disciplinas. Įsidėmėtina ir tai, kad šiuo metu kai kurios katalikiškos lenkų organizacijos nėra nusiteikusios už narystę ES. Kaimyninėje valstybėje jau dabar yra platinama informacija, pavadinta Kas man nepatiks, kai tapsiu ES nariu. Estijos Respublikoje 1997 m. pradžioje buvo įsteigtas Europos reikalų komitetas, kurio vienas iš tikslų apie ES informuoti visuomenę neskirstant jos į grupes ar sluoksnius. Komitetas savo tikslų siekia drauge su Informacijos tarnyba, įkurta prie Parlamento, ir vyriausybės Integracijos biuru. Taip pat yra įkurtas Europos informacijos centras, ateityje spręsiantis su informavimu apie ES susijusias problemas: atsakymų įvairiais klausimais parengimas ir pan. Estijos užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už derybų proceso aiškinimą. Ministerijos Europos integracijos tarnyba siekia ne pasyviai platinti su ES susijusią informaciją, o skatinti diskusijas. Ji vykdo sistemingas, reguliarias, specialioms visuomenės grupėms skirtas programas. Nacionalinės bibliotekos ir 15 Estijos regionų informacijos centrų steigimo projektai - tai tik keli iš šiuo metu pradėtų vykdyti. Lėšų skiria PHARE. Estija siekia ne europropaganda užsiimti, o objektyviai informuoti plačiąją visuomenę apie pasirengimą stoti į ES. Pabrėžiama, jog itin svarbu atlikti tyrimus ir analizuoti, kokios temos ar klausimai liko visuomenės nesuprasti, įsitikinti, jog tiksli, išsami, patikima informacija išties pasiekia žmones. Estijoje nestokojama naujų idėjų, kai sprendžiami žinių apie ES paskleidimo klausimai, tačiau siekdama jas įgyvendinti ši valstybė susiduria su finansinėmis problemomis. Latvijos Respublikoje Saeimo Europos reikalų komitetas 1997 m. įsteigė ES informacijos centrą, kurį finansuojaPHARE. Jo funkcija teikti informaciją Saeimo nariams, žurnalistams ir plačiajai visuomenei. Centras kaupia įvairius leidinius apie ES. Planuoja leisti Euronaujienas, pradėjo kurti "Interneto" puslapį. Šį Centrą įkūrė ir jo veiklą prižiūri Saeimo Europos reikalų komitetas. Europos integracijos biuras viena svarbiausių, su ES susijusius klausimus sprendžianti institucija. 1997 m. Latvijoje buvo nuspręsta sukurti ir įgyvendinti visuomenės informavimo apie ES strategiją. Ją padėjo kurti SIDA ir PHARE. Strategijos projektas, remiantis Austrijos, Suomijos ir ypač Švedijos patirtimi, buvo sukurtas 1998 m. kovo mėnesį. Projekte numatyta, kad pačią strategiją sudarys veiksmų planai. Pirmasis iš jų apims 1998-1999 m. Kaimyninėje Latvijoje akcentuojama, kad nepaprastai svarbu, jog jų valstybės piliečiai būtų informuoti apie ES ir Latvijos integracijos į ES eigą, pažymima, kad informacijos neturi stigti, ji turi būti išsami ir prieinama platiesiems visuomenės sluoksniams. Be to, pabrėžiama, jog vairių visuomenės grupių poreikiai ir interesai skiriasi, todėl neišvengiamai tenka informaciją diferencijuoti ir tai, kaip sėkmingai ji pasiekia adresatą, daugiausia priklauso, pavyzdžiui, nuo tinkamų televizijos kanalų ar radijo laidų pasirinkimo. Latvių teigimu, kiekvienos akcijos, projekto įgyvendinimo sėkmingumą reikia tirti, apibendrinti, po to daryti išvadas. Remtasi TAIEX seminarui, vykusiam Stokholme 1998 m. kovo 26-27 d., pateikta medžiaga bei 1998 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto surengtos diskusijos metu išsakytomis mintimis. Būtų galima apibendrinti, jog teikiant informaciją visuomenei koordinavimo atžvilgiu pagrindinis vaidmuo Suomijoje teko Vyriausybei, Estijoje yra Vyriausybės integracijos biuras, atsakingas už informacijos apie ES teikimą visuomenei, tačiau hierarchiškai aukštesnes pozicijas užima Europos reikalų komitetas. Latvijoje Saeimo Europos reikalų komitetas įsteigė ES informacijos centrą, be to, veikia iš ministerijų atstovų sudaryta grupė (biuras). Su integracijos politika susijusių institucijų veiklą Austrijoje koordinavo ministerijų atstovų grupė, tačiau pagrindinis vaidmuo teko Kancleriui pavaldžiai Spaudos tarnybai. Švedijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Estijoje jei ne pati svarbiausia, tai viena iš svarbiausiųjų institucijų, kuriai buvo ar yra patikėta koordinuoti su informacijos apie ES politiką susijusią veiklą, - kiekvienos valstybės Užsienio reikalų ministerija bei jos padaliniai.
Parengė Andžela Armonienė
|