Kelyje į XXI amžių


Botanikos instituto direktorius R.Pakalnis		      Rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijoje vykusiame seminare įvairių mokslo įstaigų atstovai aptarė šalies tausojančios plėtros politikos koncepciją ir tarybos sudarymo bei veiklos principus. Seminarui vadovavo Mokslininkų rūmų Sistemų teorijos mokslinės sekcijos pirmininkas, Chemijos instituto Ekologinės chemijos skyriaus vedėjas dr. Mudis Šalkauskas.
     Apie tausojančią, balansuotą plėtrą pirmą kartą garsiai prabilta 1972 m. Tada Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos “Tik vienintelė Žemė” dalyviai kvietė imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų išvengta tragiškų nevaldomo pramonės augimo pasekmių. Šį renginį organizavo plataus akiračio politikas, Socialistų internacionalo vicepirmininkas, Švedijos ministras pirmininkas Olofas Palmė. Jo iniciatyva į Pasaulinio nusiginklavimo komisiją įtraukta Norvegijos socialdemokratų veikėja Grou Harlem Brundland įsteigė Jungtinių Tautų Organizacijos komisiją, įvertinusią karinių konfliktų ir karinių technologijų įtaką aplinkos taršai ir žmonių sveikatai. Taip atsirado ir 1986 m. buvo paskelbtas garsusis G.H.Brundland komisijos sudarytas Aplinkos raidos problemų protokolas.
Rio de Žaneiro forumas priima Darbotvarkę

     Prieš šešerius metus vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos aplinkos ir plėtros konferencijoje, kurioje dalyvavo 172 šalių delegacijos, priimti visai žmonijai svarbūs dokumentai. Tarp jų - Deklaracija ir XXI a. darbotvarkė. Šie dokumentai - tai nuorodos visoms valstybėms kaip veikti, kad plėtra atitiktų šio laikmečio bei ateities kartų raidos ir aplinkos poreikius. Vadovaujantis dokumentuose išdėstytais principais, kiekvienai šaliai rekomenduota pirmiausia įsteigti nacionalinę balansuotos plėtros instituciją kuri koordinuotų pagrindinius dokumentų įgyvendinimo veiksmus. 150 valstybių tokias institucijas - tarybas, komitetus ar komisijas - jau sudarė. Tačiau šis darbas vyksta nepakankami greitai. Pernai į Niujorką sukviesta speciali Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja konstatavo, jog kai kurios šalys per penkerius metus neįsteigė jokios institucijos, skirtos Rio de Žaneiro konferencijos nutarimams įgyvendinti.
Doc. D.Kirvelis, habil.dr. L.Sakalauskas ir dr. M.Šalkauskas
     Generalinė Asamblėja į tarybas ar kitaip pavadintas institucijas siūlė įtraukti mokslo, tyrimų, vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, verslininkus ir t.t. Narių skaičius tarybose nevienodas - nuo 9 iki 40. Manoma, jog tarybos daugumą turėtų sudaryti vyriausybės pareigūnai, galintys priimti valstybinės svarbos sprendimus.

Po aštuonerių Lietuvos nepriklausomybės metų


Renginyje dalyvavo ir prof. K.Prunskienė		      Pernai parengta Lietuvos Respublikos teritorijų bendrojo plano pirmoji dalis. Ją rengė 38 autoriai - mokslininkai, ūkio ir kultūros specialistai. Įvertinta šalies geopolitinė situacija, socialinė ir ekonominė būklė, gyvenamųjų vietovių plėtros sistema, susisiekimo, inžinerinė infrastruktūra, gamtosauga, žemėnaudos principai, kultūros paveldas. Tai padės sudaryti teritorijų vystymosi programas, kuriose bus numatytos konkrečios veiklos perspektyvos.
     Antrasis bendrojo plano - preliminarių sprendimų rengimo - etapas turėtų būti baigtas šiemet. Po to dokumentas bus derinamas, visuomenės svarstomas.
     Bendrasis planas apims laikotarpį iki 2020 m. Svarbu žinoti, kada ir kokius sprendimus reiks vykdyti. Tuo tikslu praėjusių metų pabaigoje premjero nutarimu sudaryta Tarpžinybinė ūkio šakų strategijų tarpusavio subalansavimo komisija. Ją sudaro 7 žmonės - įvairių ministerijų atsakingi darbuotojai. Be to, jau suburta Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo informacinio ir konsultacinio darbo grupė. Seminare pranešimą skaitęs Aplinkos ministerijos Teritorinio planavimo departamento direktorius Gintautas Tiškus teigia, jog užbaigus šį darbą į XXI a. Lietuva įžengs turėdama išsamią šalies ūkinės ir kultūrinės raidos programą.

Mes labai vėluojame

     Kiti seminaro dalyviai nebuvo optimistai. Nors Lietuvoje jau sukauptas teritorinio planavimo patyrimas, daugelio nuomone, dabartinė praktika neapima visų tausojančios plėtros politikos aspektų. Manoma, jog nereikėtų priešinti regioninio planavimo ir tausojančios plėtros institucijų. Tegu būna dvi viena kitą papildančios institucijos.
     Lietuvos Žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius papasakojo, kad tradicinės ekonominio augimo ir vystymosi teorijos dabar negali tiksliai atsakyti, kaip spręsti aplinkosaugos, demografines, socialines bei kitas problemas. Todėl net ir labai aktyviai globalinių problemų sprendimo būdų ieškantys įvairių šalių politinių bei ekonominių ideologijų atstovai ir alternatyvių teorijų kūrėjai tausojančios plėtros sąvoką iki šiol traktuoja skirtingai. Dėl šios sąvokos ir seminaro metu nemažai diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo ekonomikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Aleksandras Rutkauskas, Botanikos instituto direktorius dr. Romas Pakalnis, UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" vadovas akad. Leonardas Kairiūkštis, Aplinkos ministro patarėja Rūta Baškytė, Seimo narė Kazimiera Prunskienė ir kt.
     Matematikos ir informatikos instituto Statistinio modeliavimo grupės vedėjas dr. Leonidas Sakalauskas informavo apie Lietuvos tausojančios plėtros politiką sisteminiu požiūriu.
Akademikas L.Kairiūkštis
     Nors prieš aštuonerius metus nepriklausomybę atkūrusi Lietuva neturi didelių gamtos išteklių ir ekonominių bei finansinių resursų, ji užima patogią padėtį tarp Rytų ir Vakarų, pasižymi didele geografine gamtos ir socialinių ekonominių procesų įvairove. Tarptautinę praktiką atitinkanti tausojančios plėtros politika leistų minimaliai sumažinti nestabilumo tikimybę šalyje. Ji padėtų išsaugoti mūsų tautinį ir istorinį savitumą, užtikrintų subalansuotą valstybės ekonominę raidą, o racionaliai naudojamas šalies potencialas geriau tenkintų dabarties ir ateities kartų poreikius.
     Svarbiausi tausojančios plėtros politikos uždaviniai - vertinti kritinius gamtos bei ekonominius socialinius procesus, kurie galėtų turėti katastrofinių padarinių šaliai, analizuoti globalinių procesų kitimo tendencijas, koordinuoti šalies gamtos išteklių, intelektualiojo ir ūkio potencialo racionalų naudojimą, formuoti šalies strateginio valdymo ir aplinkos vadybos pagrindinius principus bei prioritetus, rengti planus ir projektus, į darbą įtraukti kuo daugiau visuomenės ir valdžios atstovų.
     Jau praėjo šešeri metai nuo XXI a. darbotvarkės paskelbimo. Tačiau Lietuva institucijos jos nutarimams įgyvendinti dar neturi. Aptardami tausojančios plėtros politikos mūsų šalyje priešistoriją, kitų valstybių patyrimą šioje srityje, seminaro dalyviai apgailestavo, jog vėluodama Lietuva daug ką praranda, be to, kitos valstybės ją laiko antrarūše ar net trečiarūše.
     Seminaro dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje rekomenduojama artimiausiu metu vyriausybiniu lygiu apsvarstyti Lietuvoje tausojančios plėtros politiką realizuojančių institucijų struktūrą, jau porą metų rengiamą Nacionalinės tarybos projektą, įsteigti tvarios plėtros politikai atstovaujančią instituciją.

Vanda Lipeikaitė
Gedimino Zemlicko nuotraukos