|
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno technologijos, Kauno medicinos universitetai, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Radiologų asociacija, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugija ir Jaunųjų gydytojų sąjunga Kaune surengė konferenciją ,,Šiuolaikinės informatikos technologijos medicinoje. Joje dalyvavo gausus šalies mokslininkų, sveikatos priežiūros įstaigų ir ligonių kasų atstovų, pedagogų, kompiuterinių sistemų kūrėjų būrys bei keli specialistai iš Švedijos.
Konferencijai buvo perduotas Sveikatos apsaugos viceministro V.Kriauzos sveikinimas. Renginio dalyviai išgirdo svečio iš Švedijos dr.S.Olssono pranešimą apie šiandienos telemediciną Švedijoje. Minėtos Skandinavijos šalies atstovai A.Skoldas ir O.Jarlmanas kalbėjo apie telemediciną Stokholmo ir Baltijos regionuose bei Pietų Švedijos telemedicinos projektus. Europos Sąjungos finansuojamo projekto koordinatorius Lietuvoje KTU doc. J.Punys pateikė išsamią telemedicinos krypčių ir technologijų analizę. Stokholmo apskrities tarybos konsultantas prof. E.Varnauskas moksliniu požiūriu įvertino telemedicinos privalumus, socialinę ir ekonominę naudą. Apibendrindamas pirmojo plenarinio posėdžio pranešėjų medžiagą pirmininkaujantis Kauno technologijos universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. A.Lukoševičius pasidžiaugė, kad šalies medikai galėjo išsamiau susipažinti su gerokai toliau už mus pažengusių švedų naujovėmis. Akademikas J.Bredikis įsitikinęs, jog, atsiveriant į Europos erdvę, diagnostinių vaizdų ir signalų perdavimas dideliais atstumais, telemedicinos konsultacijos, videokonferencijos bei kitos modernios technologijos ir pas mus suteiks naujas galimybes tobulinti sveikatos priežiūrą.
Apie tai, kuo gali padėti medikams bei jų pacientams šiuolaikinės telekomunikacijos priemonės, kalbėta antrame plenariniame posėdyje. Jame Lietuvos radiologų asociacijos atstovas dr. K.Dobrovolskas akcentavo teleradiologijos pradžią mūsų šalyje ir perspektyvą. Radiologijos klinikos indėlį plėtojant radiologinę telemediciną Lietuvoje apžvelgė prof. Z.Satkevičius ir V.Punys. KAK Gastroenterologijos klinikos doc. I.Kupčinsko ir R.Mačiulaičio pranešimo tema ,,Naujų informacinių technologijų reikšmė tarptautiniame medikų bendradarbiavime. Tarptautinio audiologijos ir foniatrijos centro Kaune darbuotojas doc. V.Uloza palietė telemedicinos otorinolaringologijoje klausimus, o grupė KMU ir KTU specialistų analizavo teleoftalmologijos galimybes. Numatoma jau liepos pabaigoje įgyvendinti telemedicininį ryšį tarp Kauno ir Švedijos oftalmologų. Šalies medicinos įstaigų atstovams buvo įdomu susipažinti su KMU Kardiologijos instituto specialistų, vadovaujamų habil. dr. A.Vainoro, ir UAB ,,Mikrovisata darbuotojų sukurta sistema elektrokardiogramų perdavimui į konsultacinį centrą mobiliuoju ryšiu.
Šiuolaikinės informatikos technologijos Lietuvos medicinoje dar tik pradedamos naudoti, ir tik pagrindiniuose medicinos centruose. Gaila, kad šalyje medicinos darbuotojai darbui kompiuteriais ir kompiuterinėmis sistemomis ruošiami nepakankamai. Todėl mūsų šalies medicinos įstaigų darbuotojai (ypač iš atokesnių vietovių atvykę vyresnieji medikai) teigiamai vertino seminarus ir naujovių demonstracijas KTU Skaičiavimo centre. Kauno regioninio distancinio mokymo centro, įsikūrusio KTU, inžinieriai G.Cibulskis ir R.Kuncaitis, panaudodami šiuolaikinę projekcinę įrangą, išradingai pademonstravo videokonferencijos galimybes. Išsamiau buvo gilinamasi į medikų pagalbininko - ,,Interneto galimybes mobilaus ryšio panaudojimo kardiogramų konsultavimui bei telefoninio kanalo panaudojimo radiologijoje. Specialistai domėjosi videokonferencijų, ultragarsinių diagnostinių vaizdų perdavimo, firmų MEDELKOM, ALNA, OMNITEL, TELEKOM paslaugomis. Konferencijos dalyviai taip pat lankėsi KMA oftalmologijos ir podiplominių studijų centruose, pabuvojo chirurgijos klinikos videoklasėje ir akademinėse klinikose, kur domėjosi ,,Interneto klase. Svečiams buvo pademonstruoti BMR bei kompiuterinis tomografai ir kitos naujovės.
Sveikatos priežiūros įstaigos informacinė sistema turėtų spręsti sudėtingas ir tarpusavyje susipynusias problemas: įstaigos ūkinės ir ekonominės veiklos apskaitos, diagnostikos ir gydymo, specialistų konsultacijų, medicinos švietimo, distancinio mokymo ir kt. Būtina sukurti specialias duomenų bazes. Manytume, kad vienos jų turi būti prieinamos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms (bendra normatyvinė dokumentacija, ligų, vaistų ir kt. katalogai, kai kuri statistinė informacija, metodinės rekomendacijos, žinynai ir kt.), kitos dalinai ar visai uždaros (ligos istorijos, ligų diagnozės, ūkinės-ekonominės veiklos apskaita ir kt.). Dar nėra gerų kompiuterinių ryšių tarp ligonių kasų, SODROS, Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų, - akcentavo Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugijos pirmininkas prof. A.Lukoševičius.
Siekiant, kad sveikatos apsaugos sistema atitiktų Europos Sąjungos valstybių standartus, renginio dalyviai priėmė kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydami įkurti medicininės informatikos ir telemedicinos standartizavimo padalinį. Rekomenduojama įsteigti telemedicinos mokymo centrą, kuriame sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai galėtų išmokti dirbti šiuolaikine kompiuterine įranga, naudotis medicininės informatikos ir telemedicinos galimybėmis. Padedant užsienio šalims, Kauno technologijos, Kauno medicinos, Vilniaus universitetams ir kitoms stipriausioms organizacijoms reikėtų kurti ir stiprinti medicininės informatikos, telemedicinos, distancinio mokymo ir konsultacijų centrus Kauno akademinių klinikų Akių ligų skyriuje ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose. Visi sveikatos priežiūros įstaigų vadovai raginami nedelsiant įdiegti ir naudoti šiuolaikines informatikos technologijas. Aukštųjų ir aukštesniųjų medicinos mokyklų vadovų prašoma į mokymo programas įtraukti darbo kompiuteriais ir kompiuterinėmis sistemomis kursus, kad jaunimas išmoktų naudotis šiuolaikine ,,Internete pateikiama medicinos informacija. Medikų mokslinės draugijos, asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos raginamos aktyviau propaguoti kompiuterizacijos galimybes medicinoje ir moksle, organizuoti telekonferencijas, plėtoti ryšius su atitinkamomis užsienio organizacijomis. Miestų bei rajonų savivaldybių vadovų prašoma sudaryti sąlygas sveikatos apsaugos sistemos kompiuterizacijai, medicininės informatikos ir telemedicinos plėtojimui. Valstybinės ligonių kasos vadovų prašoma, ruošiant kompiuterizacijos planus, numatyti bendras medicininės informacijos duomenų bazes su Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos priežiūros įstaigomis bei teritorinėmis ligonių kasomis.
Doc. Vilius Misevičius
|