Studijų mokesčiai: būtinybė ar prasimanymas?

     Spaudoje dažnai rašoma apie mokesčius už studijas, apie juos kalbama per televiziją ir radiją. Klausimas tapo ypač aktualus šių metų pavasarį, kai mokesčiai buvo padidinti, ir po šių metų liepos 9 d. Vyriausybės nutarimo “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų studentų ir laisvųjų klausytojų”. Pagal jį leidžiama priimti į aukštąsias mokyklas iki 50 proc. studentų papildomai, tačiau jie turės mokėti už studijas. Nutarimas pakeitė iki šiol veikusį 1996 m. nutarimą, pagal kurį už studijas mokančių studentų negalėjo būti daugiau nei 30 proc. Galima pastebėti, kad nutarimai priimami vėliau, negu turime tam tikrą reiškinį - papildomose vietose studijuojama jau nuo 1991 metų. Tiesa, priimama tokių buvo nedaug.
     Rugsėjo pabaigoje Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis pakvietė Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pareigūnus, studentus į Vilniaus universiteto Jungtinį korpusą Saulėtekio alėjoje atvirai diskusijai dėl studijų mokesčių. Diskusijoje į klausimus atsakinėjo rektorius, akademinių reikalų prorektorius Saulius Vengris ir studijų skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys.

Pažymys nieko nelemia


Prof. habil.dr. R.Sližys		      Susirinkimo tikslas yra išsiaiškinti, kas, kodėl ir kiek turi mokėti už studijas, - tokiais žodžiais diskusijoje pradėjo savo pranešimą akademinių reikalų prorektorius doc. S.Vengris. Pranešėjo nuomone, svarbiausi yra akademinis, teisinis, socialinis ir etinis šio klausimo momentai. Vilniaus universiteto taryba laikosi nuostatos, kad vienas pagrindinių universiteto tikslų - kuo didesniam Lietuvos gyventojų skaičiui teikti aukštąjį išsilavinimą. Teisinių apribojimų didinti studentų skaičių nėra - niekas jokiam vidurinį išsilavinimą turinčiam asmeniui neturi teisės drausti siekti aukštojo mokslo.
     Tačiau ką daryti, jei valstybės biudžete nėra tiek lėšų, kad pakaktų visiems, kurie galėtų būti priimti studijuoti? Reikia priimti kiek įmanoma, tačiau imti mokesčius už studijas iš tų, kuriems biudžeto subsidijų nepakanka. Kartu tenka atsakyti į klausimą - kas gali nustatyti studijų kainą? Iki šių metų liepos 9 d. Vyriausybės nutarimo tai buvo ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos pareiga. Deja, ji, anot kalbėtojo, įvykdyta nebuvo.
     Grįžkime prie teisinio aspekto, - toliau kalbėjo pranešėjas. Atsakykime į kelis klausimus: kas nustato “gerai besimokančio valstybinėje aukštojoje mokykloje piliečio” statusą? Kas mokosi gerai, o kas blogai, gali nustatyti tik mokykla. Ekonomiškai vertindami mokėjimą už studijas, pastebime, kad gerai besimokančio statusą lemia valstybės biudžeto subsidijos dydis ir studentų skaičius, bet ne pažymys. Jeigu studentų yra tiek, kiek valstybė pajėgia finansuoti, tai gerai besimokančiais tenka laikyti juos visus, net jeigu jų studijų rezultatai nėra vertinami pažymiu “penki”. Jeigu studentų yra daug daugiau, negu valstybė pajėgia finansuoti, tai, norėdami studijuoti, mokėti turės visi, kuriems biudžeto subsidija neskirta, net jeigu jie įvertinti pažymiu “dešimt”. Gero pažymio parašymas nedidina valstybės biudžeto.
     Priimant į Vilniaus universitetą nutariama, kad finansuojami surinkusieji aukščiausius konkursinius balus, bet taip, kad jų skaičius nebūtų didesnis už Vyriausybės nustatytą finansuojamų vietų skaičių. Ir visai nesvarbu, ar laikydamas stojamąjį egzaminą būsimasis studentas gavo “penkis” ar “devynis”, svarbu, kad jis buvo tarp geriausiųjų. Gerai ar blogai studentas mokosi aukštojoje, galima nustatyti tik po egzaminų, išlaikytų aukštojoje, bet ne vidurinėje mokykloje.
     Tačiau kartais mokomasi netolygiai. Tada mokesčiai neimami, kai studentas mokosi gerai, ir imami, kai mokosi blogai? Tam su kiekvienu studentu prieš jam pradedant studijas pasirašoma sutartis. Be čia jau pasakytų dalykų, joje yra numatyta, kas daroma, jei studentui besimokant aukštojoje mokykloje padidėja dėstytojų atlyginimai, pabrangsta energija. Pagal 1997 m. sutarties 17 str. “mokesčių dydis gali būti keičiamas nustatyta tvarka”, kurią paaiškina šios sutarties 7 str. - “taikomi Universiteto klausytojų ir studijų nuostatai”, o jų 14 str. teigiama, kad mokesčių dydį kasmet nustato Senatas.

Diskusija buvo turininga

     Universiteto rektorius prof. R. Pavilionis karštai įtikinėjo klausytojus, kad mokesčių už mokslą įvedimas buvo būtinas. Universitetas ima mokestį tik dėl to, kad išliktų, - teigė rektorius. Jei nebūtų mokesčių, tai, pirma, kai kurie siekiantys aukštojo išsilavinimo nepatektų į universitetą, antra, universitetas skurstų, trečia, kai kurie studentai, gaunantys stipendijas, jų negautų, o dabar jie gyvena iš mokesčių. Iš kur atsirado nauja įranga, naujos auditorijos? Iš mokesčių.
     Universitetui reikėtų 15 mln. Lt. Gauta penkiolika kartų mažiau - 1 mln. Rektorius buvo pasipiktinęs ir paskleista žinia, kad universitetas piktnaudžiauja - neteisėtai panaudojo 3,5 mln. Lt. Valstybės kontrolė, atlikusi patikrinimą, universitetui pateikė išvadą, kad jokio piktnaudžiavimo nerasta.
     Į iš salės pateiktą klausimą, kaip gali studentas gerai mokytis, jei jam reikia dirbti, rektorius atsakė, kad vakaruose tokio klausimo niekas nekelia. Jis pažymėjo, kad užėjus į McDonaldą, galima pastebėti - ten dirba universiteto studentai. Žmonių gyvenimas tampa vis sudėtingesnis, ir jaunam žmogui padirbėti yra tikrai sveika. Universitete yra daug dirbančių devintukininkų.
     Rektorius pažymėjo, kad žinių patikrinimo objektyvių būdų nėra. Tačiau siekiama, kad dažniau būtų rašto darbai, nes šitaip galima tiksliau nustatyti, ko vertos kiekvieno žinios.
VU prorektorius S.Vengris ir rektorius R.Pavilionis diskutuoja su studentais dėl mokesčių už mokslą
     Seimo narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Regimantas Čiupaila sakė, kad kažkas negerai yra valstybėje, jei mokslo institucija ginčijasi ir su valdžia, ir su studentais. Jis pažymėjo, kad profesoriai, docentai yra daug pamatę užsienyje. Docento nuomone, konfliktas susidaro dėl to, kad skirtingai suprantama teisė.
     Yra užsienio mokyklų, kurios priima beveik visus norinčius. Tačiau ne tai svarbu, kadangi paskui daug jų iškrenta. Svarbu gerai įvertintos žinios, socialinis kriterijus. Ar norime mes persitvarkyti iš esmės? Man atrodo, kad žaidimo taisyklės turi būti žinomos iš anksto, - kalbėjo Seimo narys.
     Universiteto rektorius R. Pavilionis diskusijoje nesivaržė pasisakyti ir prieš teisingumą. Liepos mėnesį buvo gautas sprendimas, kuris yra blogas, - teigė rektorius. Iššūkiais prieš valdžią ugdoma studentų valios laisvė. Jei mes norime išugdyti kritiškai mąstantį žmogų, tai turim leisti reikšti nuomonę, leisti sakyti - atsisakom vykdyti įstatymus, kurie neatitinka studentų tikrovės. Tada tapsime demokratine valstybe. Reikia suvokti, kad kiekvienas žmogus yra laisvas laisvoje valstybėje.
    Pirmo kurso studentė teiravosi, ar nebūtų galima diferencijuoti mokesčių. Jai reikia tik 0,1 balo, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Šiemet ji turėtų mokėti 4 tūkstančius. Kodėl negalima būtų nustatyti, kad tie, kurie mokosi ne taip jau blogai, mokėtų, sakysim, tik 25 proc. mokesčių. Rektorius pažymėjo, kad, iš tikrųjų, besimokantys tik truputėlį blogiau turi mokėti didelius mokesčius. Ekonominė tvarka griežta.

Teisėtumas būtinas

     Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos direktorius viceministras prof. R. Sližys pastebėjo, kad diskusija primena seminarą. Profesorius vaizdžiai paaiškino kainos skirtumą, priklausantį nuo studentų skaičiaus. Sakysim, kurse studijuoja 5, 10 ir 15 studentų. Studijų kaina, kaip tenka pastebėti, skiriasi tris kartus. Mažiausia akademinė grupė - keturi studentai, ir už kiekvieną mokėti tenka daug. Latvių filologiją, klasikinę filologiją studijuoja labai "brangūs" studentai, kadangi kurse mažai besimokančių. Pakankamai didelė politologų studijų kaina.
     Jei studentų skaičius padidėtų, tai studijų kainos sumažėtų. Kai kurie studentai gautų stipendijas iš mokesčių. Profesorius siūlė paskaičiuoti tai patiems klausytojams. Ar svarbu šiandien padidinti studentų skaičių? Šalyje jų mažiau, negu kitose valstybėse. O studijų kainą nustatyti nėra jokių problemų.
     Seniausio universiteto rektorius, pasak R. Sližio, neturėtų teigti, kad negali perimti tų nutarimų, kurie blogi. Negi studentai klauso tik protingų rektoriaus nutarimų, o neprotingų turi teisę neklausyti. Mūsų teisė - paisyti kiekvieno nutarimo, jei jis geras. O pareiškimas, kad blogo nutarimo negalima vykdyti, yra teisinis nihilizmas. Profesoriaus nuomone, reikia atsisakyti nepaisyti nutarimų ir vykdyti net nepatogius įstatymus, jeigu tokių yra. Rektorius, gindamas savo nuomonę, sakė, kad nutarimas prieštarauja Konstitucijai, kurios laisvai interpretuoti neleidžiama niekam.

Juras Šalčius