|
Lietuvos Mokslo tarybos posėdyje, vykusiame Mokslų akademijoje spalio 1 d., dar kartą buvo išsakytos nuomonės dėl Mokslo tarybos nuostatų projekto. Švietimo ir mokslo viceministras R. Sližys informavo, kad rengiant galutinį projekto variantą, atsižvelgta į mokslo visuomenės siūlymus. Lieka tik vienas ginčytinas klausimas: kaip turėtų būti sudaryta Mokslo taryba, kiek į ją įeitų narių. Kol kas nenutarta, kaip bus numatyta projekte, ir kuris iš dabar siūlomų variantų bus įrašytas, ar Vyriausybės skiriami Mokslo tarybos nariai bus numatomi iš mokslo visuomenės parenkamų kandidatų - deleguojamų įvairių mokslo institucijų; ar Mokslo arybos nariai pagal mokslo sritis bus renkami rinkimuose, ir skiriama iš jų 40 proc. Geriau būtų, jei Taryba būtų mažesnė, o būtų daugiau ekspertų komisijų: 7 ar 8 komisijas galėtų sudaryti maždaug po 10 ekspertų. Tam pritarė ir dabartinės Mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. L. Kadžiulis, siūlydamas renkamų Mokslo tarybos narių numatyti 15, o 8 - siūlomų ar skiriamų Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kt. institucijų. Daugeliui rūpi ir kaip bus su dabar veikiančios tarybos nariais, kurių kadencija nepasibaigusi. Beveik visiems atrodytų, jog šie nariai turėtų dirbti iki kadencijos pabaigos. Tam pritaria ir Mokslininkų sąjunga. Jos pirmininko dr. V. Gončio nuomone, Taryba turėtų išlikti tokia, kaip numatyta veikiančiame Mokslo ir studijų įstatyme. Tad jokių kompromisų ieškoti ir nereikėtų. Kalbėjusieji aiškinosi ir dėl tarybos sprendimų teisės, diskutuota dėl tarybos dalinės savivaldos teisės. Be to, neaišku, kokią sprendimo teisę turės taryba teikiant pedagoginius mokslo vardus, laipsnius, juos nostrifikuojant. Ar lems Tarybos sprendimai, ar Vyriausybės, kuri juos tvirtins. Kokia bus šių sprendimų kontrolė ir priežiūra. Atrodė, jog mokslininkai baiminosi galimos įtakos sprendžiant mokslo reikalus. Šią mintį plačiausiai iškėlęs Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros vedėjas akad. A. P. Piskarskas stengėsi atkreipti dėmesį į teorinės fizikos mokslininkų problemas. Jo manymu, Lietuvos fizikai, turėdami daugiau lėšų ir tokį, koks yra, mokslo potencialą, galėtų išgarsinti šalį, o įdėtos lėšos - atsipirktų. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, - sakė pranešėjas, - ką nuveikia privačios struktūros, kurios susikūrusios buvusių įmonių, vadinamų pašto dėžutėmis, pagrindu. Jos gauna tarptautinių užsakymų, dirba pagal tarptautines programas. Tačiau smulkiau jų ir savo darbo krypčių bei sumanymų A. P. Piskarskas nepaminėjo.
Roma Mokolaitė
|