Lietuvos Respublikos Prezidentui
Seimo Švietimo, Mokslo ir kultūros komitetui
Lietuvos mokslo tarybai
Švietimo ir mokslo ministerijai

     Mes, Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai, norime dar kartą atkreipti dėmesį į išskirtinę mokslo reikšmę mūsų valstybėje, ugdant intelektualią visuomenę, ruošiant šiuolaikinį tarptautinį lygį atitinkančius specialistus, lavinant jaunąją kartą, padedant pertvarkyti nualintą Lietuvos ūkį ir pramonę, stiprinant šalies gynybines galias, o taip pat siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.

Lietuva, nepaisant ilgų okupacijos dešimtmečių, išsiugdė daug gabių, pasaulinio lygio mokslininkų. Deja, per pastaruosius dešimtį metų šis ilgai ugdytas turtas patyrė didžiulius nuostolius. Mokslo baruose liko tik dalis mokslininkų, žymiai sumažėjo ginamų disertacijų skaičius. Mokslinė įranga susidėvi, mokslininkai sensta, o gabiausias jaunimas dažnai vietoj mokslinio darbo mieliau renkasi kitas, geriau apmokamas veiklos sritis. Taigi, netolimoje ateityje Lietuvos mokslui gresia krizė.

Mes pritariame dabartinės vykdančiosios valdžios nuostatai, kad susidariusią padėtį būtina kuo skubiau taisyti. Tačiau, atkreipiame dėmesį į tai, kad finansinių nepriteklių kamuojamas Lietuvos mokslas yra, kaip niekada iki šiol, pažeidžiamas. Todėl ryžtingos, bet nepakankamai plačiai apsvarstytos administracinės priemonės gali atnešti Lietuvos mokslui daugiau žalos negu naudos. Skubotos ir nepakankamai pagrįstos pertvarkos kelia sumaištį mokslo visuomenėje ir trukdo rimtam mokslininkų akademiniam darbui.

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 23-7239 ėmėsi iniciatyvos reorganizuoti Lietuvos mokslo tarybą (LMT). Mes griežtai pasisakome prieš bandymus šią iki šiol savarankiškai veikusią mokslo ir studijų savivaldos instituciją pertvarkyti į Vyriausybės skiriamą mokslo valdymo organą. Toks administracinis pertvarkymas ne tik prieštarautų bendriesiems demokratijos principams, Seimo priimtoms Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, bet ir panaikintų vieną iš pagrindinių Mokslo tarybos funkcijų – būti Seimo ir Vyriausybės nepriklausomu ekspertu bei konsultantu esminiais mokslo ir studijų klausimais. Skyrimo “iš viršaus” principu suformuota naujoji Taryba neišvengiamai taptų politinių aistrų objektu. Manome, kad bent du trečdaliai Tarybos narių turėtų būti renkami mokslo visuomenės, kaip kad buvo ir iki šiol.

Pritariame idėjai stiprinti Mokslo, studijų ir technologijų departamentą ir tokiu būdu spręsti atsakomybės už mokslo politikos vykdymą problemą. Manome, kad reikia padidinti bazinį mokslo institucijų finansavimą ir palaipsniui didinti lėšas, skiriamas aktualiausių konkurso būdu atrenkamų temų vykdymui. Be to, reikėtų nedelsiant paruošti ir priimti įstatymų paketą, skatinantį privataus kapitalo dalyvavimą finansuojant ir plėtojant Lietuvos mokslą.

Tikimės, kad siūlomos priemonės, esant glaudžiam ryšiui, o taip pat savitarpio supratimui tarp Vyriausybės ir mokslo visuomenės bei jai atstovaujančios LMT, žymiai pagerintų Lietuvos mokslo padėtį ir atneštų apčiuopiamą naudą Lietuvai.