Žaiginyje paminėtas žymaus gamtininko atminimas

Pranciškus Baltrus Šivickis (1882 - 1968 m.)


Prof. Pranciškus Šivickis iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydi akademiką Konstantiną Skriabiną		      Baigiantis š. m. rugsėjui, Raseinių rajone, Žaiginio P. Šivickio pagrindinėje mokykloje, buvo paminėtos mokslininko gamtininko prof. P. Šivickio 116 -osios gimimo metinės.
     Profesoriaus gimimo diena - rugsėjo 27 - oji. Mokykla šiemet rugsėjo 24 - ąją šventė mokyklos 3- iąją šventę, kartu paminėjo ir profesoriaus gimtadienį. Panašiu laiku jau kelinti metai į Žaiginius, (esančius 6 km nuo Šiluvos) paminėti P. Šivickio atminimo atvyksta būrys žymių Lietuvos žmonių. Daug jų susirinko ir šiemet - buvę mokslininko aspirantai, mokslo pasekėjai, dabar besirūpinantys įamžinti jo atminimą. Tai pirmoji aspirantė Aldona Staniopnytė, kurios moksliniam darbui vadovavo profesorius P. Šivickis, disertaciją apgynusi 1963 m. Dr. Tamara Arnastauskienė, Ekologijos instituto vyr. mokslinė bendradarbė, ypač besirūpinanti mokslininko palikimo išsaugojimu ir jo atminimo populiarinimu. Kiti mokiniai: prof. Irena Eitminavičiūtė, minėto instituto Dirvožemio ekologijos laboratorijos, kurios pirmuoju vadovu buvo profesorius, vadovė, gamtos mokslų dr. Valerija Kiselienė.
     Tarp svečių, atvykusių į Žaiginį, Ekologijos instituto direktorius prof. habil. dr. Juozas Virbickas, Lietuvos MA Biologijos, medicinos, geomokslų skyriaus pirmininkas akademikas Vytautas Kontrimavičius, mokslinio palikimo tyrinėtojas bei bibliografijos rengėjas dr. Algimantas Jakimavičius, poetė Dalia Teišerskytė, Raseinių raj. švietimo skyriaus atstovai, grupė Raseinių raj. geografijos ir istorijos mokytojų.
     Kaip pasakojo Raseinių raj. Žaiginio P. Šivickio pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja Janina Žitkienė, kraštotyros medžiagą apie prof. P. Šivickį pradėjusi rinkti paskatinta vietos gyventojo Kazimiero Grikšos. Kaimo šviesuolis, kraštotyrininkas, bibliofilas K. Grikša, domėdamasis spaudos draudimo laikotarpiu šiame krašte, apie P. Šivickį sužinojo ieškodamas žinių ir tyrinėdamas knygnešio J. Karabino gyvenimą. Klausinėdami žmonių, pasiremdami archyvų dokumentais, jie surado P. Šivickio motinos Onos Šivickienės, mirusios 1890 m., nesulaukus net 30 - ties, kapą, įsikalbėjo su P. Šivickį pažinojusiais kaimynais, užmezgė ryšius su Lietuvos MA ir Ekologijos institutu. Ši mokslo įstaiga iki 1950 m. buvo vadinama Zoologijos ir parazitologijos institutu. Jo pirmuoju direktoriumi buvo prof. P. Šivickis. Čia dirba buvę profesoriaus aspirantai, išsaugotas jo atminimas.
     Medžiagos apie P. Šivickio gimtinę gauta ir studijuojant P. Šivickio atsiminimus, kurių kopijas mokyklai perdavė dr.T. Armastauskienė, dr. A. Jakimavičius ir kiti darbuotojai.
     P. Šivickis išlikusiuose gimtinės tyrinėjimuose, kurių aprašus siųsdavo J.Basanavičiui, smulkiai aprašęs ne tik takus, žemių rėžius, bet ir tvoras, kaimynų barnius ir priežastis, jų gyvenimą, apie tai, kaip mokė mokykloj.
     Dabar mokyklos muziejuje - surinkta medžiaga apie paties prof. P. Šivickio gyvenimą, darbą, šeimą ir vaikystę. Čia surinktos jo knygos, net tokios, kurios dabar kitur - jau bibliografinė retenybė. Jas dovanojęs prof. habil. dr. J. Virbickas ir kiti darbuotojai. Tai - “Gyvoji gamta ir mes”, “Parazitų apibūdinimas”, “Vištų belukščių kiaušinių dėjimas”, išleisti P. Šivickio moksliniai straipsniai, jo atminimui išleista knyga “Žuvinto rezervatas”, surinkti straipsniai, kuriuose remiamasi ar minimas jo vardas, veikla. Yra ir keletas asmeninių daiktų - tai profesoriaus lazda, kurią jam 75 -mečio proga buvo įteikę bendradarbiai, laikrodis, medžio skulptūrėlė, kurią profesoriaus vaikai vadina “mūsų tėvelis”, kartoninė darbo stalo dengiamoji lenta- aplankalas, kurios kraštai gali būti atlenkiami - po jais dirbant patogu iš kairės ir iš dešinės susidėti popieriaus lapus ar sąsiuvinius, priekyje - įrėžti rėželiai pasidėti rašymo priemonėms, sugertukui. Turi muziejėlis profesoriaus darbo užrašų, jo ranka rašytų darbo dokumentų.
P.B.Šivickis keliauja po Lietuvą su A.Žmuidzinavičiumi
Nuotraukos paimtos iš Ekologijos institute saugomo P.B.Šivickio archyvo
     Mokyklos direktorė Rita Šilvienė aprodė mokyklą, kurioje mokosi 100 vaikų. Joje nėra modernių mokymo priemonių, šiuolaikiškai įrengtų kabinetų. Tačiau “turim darnų, daugiau pažinti, tobulėti trokštantį kolektyvą, puikius, drausmingus mokinius, kaimo bendruomenę, kuri padeda, kai reikia”, - sakė direktorė.
     Iš tikrųjų mokyklos patalpos kuklios, tik šiemet įrengtas ir centrinis šildymas. Krosnys tebestovi - gal dar prireiks. Lėšų ir nedideliems dalykams mokykla gauna nedaug, tad viskas taupoma. Bet vaikų akys šviečia, ilgisi platesnio pasaulio, įspūdžių, noriai triūsia kasdienybėj. Kaip galėję, prisidėję saugodami žymaus kraštiečio atminimą - prižiūri jo motinos kapą, padeda dirbti kraštotyros darbą, moka svečiams nuotaiką skaidrinti. Deklamuotojai, šokėjai ir dainorėliai - kiek jaunesni nei čia savo programėlę tą dieną parodę Raseinių rajono meno mokyklos ansamblio dalyviai - beveik nenusileido jiems. Skatino klausytojus susimąstyti, kokiais gyvenimo keliais jie pasuks, kaip garsins savo gimtinę.
     Jau ne pirmi metai mokslininkai pažįsta šią mokyklą, tad stengiasi padėti, nors išgalių taip pat ne kažin kokių turi.

P.B.Šivickis su disertantais 1965 m.		      Mokykla P. Šivickio gyvenimu domėtis buvo pradėjusi daug anksčiau. Mokslininkė A. Stanionytė prisimena, kaip buvo paminėtos profesoriaus 90 - osios gimimo metinės. Tuo metu kraštotyros darbus šia tema pradėjo biologijos mokytoja Genė Andriukaitienė, surinko šiek tiek medžiagos. Bet kai mokytoja išėjo iš mokyklos, darbas ir nutrūko.
     Kaip prisimena mokytoja J. Žickienė, kraštotyros tyrimus apie P. Šivickį pradėjo pasikalbėjusi su buvusioje Šivickių sodybvietėje įsikūrusiais gyventojais. Susipažinusi su jų turimu žemės pirkimo aktu, kuriame buvo surašytos besiribojančių su Šivickių žeme kaimynų pavardės. Parašiusi laišką P. Šivickio brolio sūnui Jonui, bet atsakymo ir negavusi. Jau turėjo užrašiusi šiek tiek atsiminimų, kai mokslininkai vėl atvažiavo. P. Šivickio motinos kapas taip pat jau buvo tvarkomas. Nuo tada mokykla pradėjo nuolat bendrauti su mokslininke T. Arnastauskiene.
     Sutarus su Mokslų akademija, 1996 m. pasirūpinta mokyklai suteikti P.Šivickio vardą. O Šivickių sodybvietė, kuri yra Žalakiškių kaime, apie 1,5 km nuo Žaiginių, pažymėta paminkliniu akmeniu. Akmuo buvęs netoliese mokyklos, didžiulis, tik plati viršūnė nuskilusi.
     Prie P. Šivickio motinos kapo statant koplytstulpį, kurį sukūrė liaudies dailininkas medžio drožėjas A. Ramanauskas, pinigai rinkti iš kiekvieno, kas pasisiūlė padėti, - kiek daugiau prisidėjo ir buvęs kultūros ministras J. Nekrošius, Ekologijos instituto direktorius prof. habil. dr. J. Virbickas.
     Muziejėliui institutas davęs užuolaidas, tačiau daugiau kuo padėti mokyklai taip pat kol kas negali. Dabar apsilankydami mokslininkai nuveža popieriaus, dažų, teptukų ar rašymo priemonių. Bet mokyklai ir tai gerai.
       Muziejėlis įrengtas mokyklos bibliotekoje. Bibliotekos vedėja J.Žukauskienė taip pat kraštotyrininkų pagalbininkė ir supažindina skaitytojus su esančia medžiaga apie profesorių, padeda kraštotyrininkams tvarkytis, pasiūlo pasirašyti lankytojų knygoje.
     Minint 116- ąsias gimimo metines, Žaiginių bažnytėlėje buvo atlaikytos mišios, aplankytas profesoriaus P. Šivickio motinos kapas, mokyklos muziejėlyje susipažinta su papildyta ekspozicija, mokykla pašventinta. Mokyklą šventino Vosyliškių klebonas J. Raudonikis, tardamas:“Mokyklą, Viešpatie, palaimink ir pripildyk visokių gėrybių. O joje gyvenantiems, dirbantiems suteik dangaus dovanų gausą, žemės vaisių apstumą ir maloningai išklausyk jų troškimų. Mums tarpininkaujant, palaimink šią mokyklą, kaip palaiminai šventųjų patriarchų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo namus. Tarp šių sienų tegul gyvena tavo šventieji angelai ir saugo šią mokyklą ir jų darbuotojus, mokinius ir mokytojus… “

Bus daugiau

Roma Mokolaitė