Gyvenimo iššūkiams skirta programa


Dr. O.Zdanavičiūtė (Geologijos institutas) ir Mokslo tarybos pirmininkas prof. habil.dr. L.Kadžiulis		      Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarybos posėdžio, vykusio rugsėjo 24 d., darbotvarkės pirmo klausimo svarstymas šiek tiek priminė diskusiją, kuri savaitę anksčiau buvo surengta “Mokslo Lietuvos” redakcijoje. Tema ta pati - pavojai, kylantys reorganizuojant Lietuvos mokslo tarybą ir jaudinantys mokslo visuomenę.
      "Mokslo taryba - Lietuvos mokslininkų sąjungos kūdikis, šios nuostatos ir demokratinio prado buvo stengiamasi laikytis," - teigė posėdyje dalyvavęs Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Leonas Kadžiulis.
     Tačiau pastaruoju metu tą demokratiškumą diegti pasidarė sunku. Praėjusių metų birželio 23 d. Mokslo tarybos nutarimu Seimui ir Vyriausybei buvo pateiktas Mokslo tarybos naujų nuostatų projektas, kuris atitinka Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimus, taip pat Europos Sąjungos mokslo sričių klasifikaciją. Praėjusiais metais ši klasifikacija su nedideliais pakeitimais patvirtinta ir Lietuvos Vyriausybės nutarimu. Kitą Mokslo tarybos nuostatų projektą parengė prof. habil. dr. R.Sližio vadovaujama ekspertų grupė, kuri praėjusių metų Kūčių dieną Vyriausybės posėdyje pateikė labai skaudžių pasiūlymų dėl 8 mokslo institutų vertinimo bei statuso pakeitimo. Mokslo tarybos pirmininkui L.Kadžiuliui tada pavyko apginti savo pateiktąjį “švelnųjį” variantą ir Ministras Pirmininkas Švietimo ir mokslo ministeriją įpareigojo pateikti svarstymui būtent šį variantą. Tačiau po šv. Kalėdų jo nebereikėjo. “Švelniojo” varianto teikėjai įsitikinę, kad Ministro Pirmininko pozicijos pasikeitimo priežastis - “slaptas” ekspertų grupės raštas. Slaptas, nes “švelniojo” varianto atstovams nepavyko išreikalauti to rašto kopijos - tik apytikriai žinomas jo turinys. Esą Ministras Pirmininkas buvęs suklaidintas, pakeitęs savo nuomonę.
     Labai pamokanti istorija, dar kartą primenanti, kad bet kokioje reformoje svarbus veiklos atvirumas, skaidrumas. Tuo labiau, jeigu tvirtiname einą į atvirą visuomenę. Bet kokia veikla anapus uždarų durų, viešai neišsakant savo argumentų, neišreiškiant pozicijos, daugeliui tuojau pat asocijuojasi su politikavimu, užkulisine veikla. Tikriausiai nėra reikalo priminti, kad bet kokie viešumos nepasiekiantys laiškai ar uždari svarstymai gal mūsų tautiečiams kelia ir labai nemalonias istorines asociacijas (“slapti protokolai” ir pan.).
     Pastaraisiais metais įkurtas Mokslo ir studijų departamentas - vykdomosios valdžios svertas. Taigi imamasi ryžtingų veiksmų, siekiant spartinti reformą ir mokslo, ir studijų srityse. Jokia reforma neįmanoma be departamento bendradarbiavimo su Mokslo taryba - bent iki šiol buvusia parlamentine institucija, kurios daugelis narių renkami.
     Būtent dėl Mokslo tarybos narių renkamumo ar skiriamumo ir susikryžiavo kalavijai - “švelniojo” ir “griežtojo” (R.Sližio ekspertų grupės) Mokslo tarybos naujųjų nuostatų variantų teikėjai. Po pusantrų metų svarstymo (gal delsimo?) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau imasi nuostatus teikti Seimui tvirtinti. Bet komitetui nėra paprasta apsispręsti, kurį variantą teikti. Šiomis aplinkybėmis aktyvėja Mokslo taryba: rugsėjo 21 d. komisijose skubiai svarstomi (jau kelintą kartą!) Tarybos nuostatų kertiniai teiginiai. Visos komisijos išreiškė vieningą požiūrį, kuriuo nepritariama skiriamų narių dominavimui Mokslo taryboje. Tą pačią dieną neplanuotame Tarybos plenariniame posėdyje suderintas galutinis nuostatų variantas, kuris rugsėjo 23 d. raštu buvo pateiktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
     Nuostatuose įtvirtintas principas: du trečdaliai renkamų ir trečdalis skiriamų Mokslo tarybos narių. Nuolaidos daromos tik dėl bendro narių skaičiaus, kuris vietoj 30 gali būti mažinamas iki 23: iš 5 mokslo sričių renkama po 3 narius (iš viso 15) ir 8 skiriami.
Nuo šiol Tarybos posėdžiai vyks atnaujintoje Mokslininkų sąjungos būstinės posėdžių salėje
     Mokslo ir studijų departamento pateiktajame projekte pripažįstama Mokslo tarybos ekspertinė funkcija ir paliekama šiek tiek savivaldos, tačiau vyrautų skiriamieji nariai, Tarybos pirmininkas ir pavaduotojas taip pat būtų skiriami. O tai jau kertasi su Mokslo ir studijų įstatymu, kuris Mokslo tarybą įteisina kaip ekspertinę ir mokslo visuomenės savivaldos organizaciją.
     Seimo komiteto nariai, sprendžiant iš visko, svyruoja, galutinės nuomonės nepateikė - prašė laiko dar pasigilinti į abu projektus. Už departamento projektą pasisakė tik komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas, kurio padėtis šiuo atveju yra ganėtinai kebli. Mat sutikęs būti R.Sližio vadovaujamos ekspertų grupės eiliniu nariu, pirmininkas tampa lyg ir ne visai laisvas.
     Minėtame Seimo komiteto posėdyje nuskambėjo labai savotiškas argumentas, kodėl reikėtų į Mokslo tarybą daugiau narių skirti, o ne rinkti: mat Mokslo taryba esanti ekspertas, o ne valstybės požiūrio reiškėja…Taikliai atsakė Mokslų institutų direktorių konferencijos pirmininkas R. Pakalnis: eksperto reikalas - išsakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, o valstybės pareigūnai turi pasakyti galutinį, tačiau argumentuotą žodį. Sudarę pritarėjų tarybą ir demonstruodami vieningumą tik klaidintume šalį.
     Mokslininkai nepretenduoja daryti spaudimo Seimo ir Vyriausybės politiniams sprendimams. Tačiau mokslo visuomenė reikalauja bent dalinės savivaldos, kurią šiuo metu ji gali įgyvendinti per savo išsirinktą Mokslo tarybą. Ta savivalda buvo įteisinta Mokslo ir studijų įstatymu, kuris garantavo tokį mokslo visuomenės dialogą su valdymo institucijomis. Šį mokslo visuomenės pasiekimą reikia toliau plėtoti, o ne slopinti. Tokia Mokslininkų sąjungos pirmininko dr. Vyginto Gončio pozicija.

Reformomis nebepasitikima


Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. V.Gontis
(dešinėje) ir vicepirmininkas habil. dr. V.Būda sveikina susirinkusius į pirmąjį rudeninį Tarybos posėdį
atnaujintose patalpose		      Dėl šalyje vykstančios mokslo reformos kai kurių nesklandumų savo požiūrį išdėstė Termoizoliacijos instituto Kaitrai atsparių betonų laboratorijos vedėjas dr. Stasys Goberis.
     Šis institutas atsidūrė tarp aštuonių blogiausiai įvertintų. Tačiau darbuotojai įsitikinę, kad vertintojai pasielgė neteisingai, neužskaitę septynių ar aštuonių publikacijų. Kai instituto vadovai sukėlė triukšmą ir įrodė, kad tos publikacijos atitinka visus vertinimo kriterijus, tai ekspertai galų gale pripažino padarę klaidą. Bet Termoizoliacijos instituto vieta vertinimo sąraše nepasikeitė.
     Panašūs dalykai, kurių pasitaikė vertinant ir kitus institutus, trikdė žmones, kėlė didelį nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą. Todėl kalbant apie mokslo reformą šalyje, dažnai galima išgirsti tokius nepalankius apibūdinimus: tai žaidimas, pseudoreforma ir pan. Esą reforma daroma tam, kad vienam ar kitam institutui būtų atimtas statusas, o jo netekę likviduojami. Pasak dr. S.Goberio, Termoizoliacijos institute iš 600 darbuotojų liko 150 - darbščiausieji ir labiausiai kvalifikuoti. Visi mokslo institutui keliami reikalavimai vykdomi, kolektyvas turi nemažai užsakymų.
     Niekam ne paslaptis, kad Termoizoliacijos institutą norima prijungti prie VGTU, tačiau nelabai kas tiki, kad jam pavyks išsaugoti bent kiek savarankiškumo, nes Universitetas turi daugybę savo rūpesčių ir vargu ar jam rūpės ir naujai įsiliejusio instituto problemos.

Kiti klausimai

     Posėdyje buvo taip pat priimti LMS finansinės veiklos nuostatai, svarstyta Mokslininkų sąjungos instituto koncepcija bei po remonto atidaryta pagražėjusi posėdžių salė. Joje numatoma rengti mokslininkų diskusijas, galimas daiktas, pavyks nuomoti konferencijoms ir kitiems renginiams. Todėl ateityje, matyt, reiks ir tam tikrų išlaidų - diaprojektoriui, kompiuteriui, kitai aparatūrai. Reikalingas bent vienas apmokamas darbuotojas, kuris galėtų perimti sąjungos organizacinius rūpesčius.

Gediminas Zemlickas
Autoriaus nuotraukos