Lėšos TEMPUS programai sumažintos


      Vilniaus pedagoginiame universitete atidarant Mokymosi resursų centrą pavyko užkalbinti Lietuvos TEMPUS tarnybos direktorių Dainių Jakimavičių.
     Mokymosi resursų centras toli gražu ne visiems įprastas pavadinimas. Ar Vilniaus pedagoginis universitetas yra pirmoji aukštoji mokykla, įsteigusi tokį centrą?
     Kiek šalyje vykdoma TEMPUS projektų, tiek turėtų būti ir resursų centrų. Tai sudėtinė projekto dalis - dėstytojų stažuotės užsienyje, galimybė aukštosioms mokykloms įsigyti šiuolaikinės technikos. Nėra paslaptis, kad pastaraisiais metais daug naujos įrangos, techninių priemonių mūsų aukštosios mokyklos įgyja būtent TEMPUS ar kitų tarptautinių programų lėšomis. Mat šalies biudžetas nėra tiek dosnus, kad galėtų šalies aukštosioms mokykloms padėti atnaujinti įrangą.

     Neatrodo, kad Europos Komisija Lietuvai būtų itin dosni. Juk TEMPUS biudžetas Lietuvai nuo 2,8 mln. ekiu sumažėjo iki 1 mln. Ką apie tai galite pasakyti?
Bibliotekininkės jau spėjo įvertinti naują aparatūrą
     Iš tikrųjų, 1998 metams TEMPUS programos veiklai Lietuvoje finansuoti skirtas 1 mln. ekiu, o Lietuva pagal TEMPUS ir PHARE biudžetų santykį yra paskutinė iš visų dešimties Europos Sąjungos narystės siekiančių Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tiesa, kad TEMPUS programos lėšų apimtį nustato Europos Komisija, tačiau nereikėtų pamiršti, jog sprendimas Briuselyje priimamas tik atsižvelgus į Vilniuje pateiktus Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų siūlymus. Tuo metu, kai Estijoje TEMPUS biudžetas 1998 m. nuo 1,2 mln. ekiu padidėjo iki 1,5 mln., o Lietuvoje sumažėjo vos ne trigubai, norisi manyti, kad toks Europos Komisijos sprendimas grindžiamas vien tik Lietuvos noru suformuoti palankų įvaizdį, parodant, kad Lietuva, lyginant kad ir su Estija, yra gerokai pažengusi integruojantis į Europos Sąjungą, tad ir ankstesnės pagalbos per TEMPUS programą jai nereikia.

     Tarkime, Europos Komisijos nuostata iš tiesų tokia. (Nors Jūsų žodžiuose girdžiu ironijos gaidelę.) O kokia Dainiaus Jakimavičiaus nuostata?
     Ne vieno autoriteto pastebėta, kad TEMPUS - viena iš nedaugelio Rytų ir Vidurio Europai skirtų programų, kuri pasiekė savo tikslą. Programa bus vykdoma iki 2000-ųjų metų, kai kurie projektai tęsis iki 2001-ųjų vasaros. Tačiau ir programos užduotis įvykdžius, ji turėtų sugrįžti naujomis formomis. Europos Komisijoje šiuo metu diskutuojama apie TEMPUS programos trečiąjį etapą, kuriame Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos bei Europos Sąjungos šalimis dalyvaus kaip lygiateisės partnerės. Sunku numatyti, kiek šios formos bus naudingos Lietuvai bei kaip bus formuojamas programos biudžetas.
     Dabartinę TEMPUS programą turėtume vertinti kaip paramos programos etapą. Šio etapo rezultatus mes matome visur, ir tai nėra vien tik ataskaitos ar rekomendacijos, kurių efektyvumą sunku vertinti.

     Kiek žinau, TEMPUS programa kompiuteriais, informacinėmis technologijomis gerokai parėmė mūsų aukštųjų mokyklų materialinę bazę.
     Tai tiesa. Mums tenka dažnai lankytis aukštosiose mokyklose, vykdančiose TEMPUS programos projektus. Matome, kaip darbai plėtojami, kokie sunkumai iškyla. Jau pasikartoju, tačiau kai kurioms aukštosioms mokykloms TEMPUS projektai buvo vienintelė galimybė įsigyti šiuolaikinių intelektinės veiklos priemonių. TEMPUS programos mechanizmai, leidžiantys efektyviai investuoti lėšas, turėtų būti deramai įvertinti, jų pagrindu suformuotos nacionalinių programų projektų atrankos ir priežiūros nuostatos.

     Ką dar numato TEMPUS programa?
     TEMPUS programos mechanizmais galima realizuoti bet kokį šalies aukštojo mokslo reformos poreikį. Programos prioritetai numato paramą aukštosioms mokykloms, siekiančioms dalyvauti Sąjungos SOCRATES programos ERASMUS dalyje, kurios pagrindinė užduotis - abipusiai studentų mainai. Bet mūsų šalies aukštosios mokyklos turi sudaryti ES valstybių studentams patrauklias programas. Tada jie rinksis studijas Lietuvoje, o ne kurioje nors kitoje valstybėje. Užsienio kalbomis dėstomų kursų ar modulių įdiegimas ir galėtų užsienio studentams priartinti mūsų aukštąsias mokyklas. O gal ir mūsų studentai tokiu būdu geriau išmoktų užsienio kalbas.

     Gal vien modulių maža. Jeigu nebus gero Lietuvos įvaizdžio, tai vargu ar prisiviliosime studentų iš Europos valstybių. Nebent norinčius studijuoti baltistiką ar lietuvių kalbą.
     Tai tik patvirtina problemos svarbą: ją reikia išskaidyti į atskiras dedamąsias ir nagrinėti, kokiomis priemonėmis ir būdais siekti geidžiamo rezultato.

     Kas tai turėtų daryti? Gal TEMPUS programos direktorius su savo tarnyba?
     Aukštojo mokslo plėtra yra Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos dalykas. O turint omeny specialistų poreikį valstybei - tai ir Vyriausybės problema. Tačiau tai nereiškia, kad tiek pačios problemos, tiek atsakomybė už priimamus sprendimus turėtų būti adresuojamos vien valstybės institucijoms. Lietuvos TEMPUS tarnyba, kurios funkcijos yra ribotos, niekuomet neatsisakė dalyvauti minėtų problemų sprendimų priėmimo procese. Ypač kai sukaupta tiek tarptautinio bendradarbiavimo patirties. Norėtųsi, kad ir atskiros Lietuvos aukštosios mokyklos, ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija būtų aktyvesnės šio proceso dalyvės.

     Ar kas nors šia kryptimi daroma? Ar bent suvokiama tokios problemos sprendimo svarba?
     Tai atvira ir didelė problema, kurią spręsti reikia susitelkimo ir noro dirbti kartu.

     Ties šios problemos formulavimu gal šį kartą ir apsistokime. Ačiū už atsakymus.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas